Kanada er óraunhęft fordęmi

„Raforkuverš ķ Kanada hefur einnig lękkaš. [...] Nżlega hafa veriš geršir stórir orkusamningar viš žrjś įlver ķ Kanada sem framleiša yfir milljón tonn af įli eša meira en sem nemur allri įlframleišslu hér į landi. [...] Mešal orkuverš ķ žeim samningum er mjög svipaš og mešalverš til įlvera į Ķslandi er ķ dag samkvęmt CRU eša 28 til 31 USD eftir žvķ viš hvaša įlverš er mišaš.“

Framkvęmdastjóri Samįls breišir śt villandi upplżsingar

Textinn hér aš ofan er śr grein eftir Pétur Blöndal, framkvęmdastjóra Samtaka įlfyrirtękja į Ķslandi (Samįl). Sem birtist fyrr ķ sumar hér į mbl.is. Žarna er gefiš ķ skyn aš raforkuverš til įlvera ķ Kanada hafi veriš lękkaš. Og aš mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi sé nįlęgt 28-31 USD/MWst. Hvort tveggja er rangt. Žarna er žvķ um aš ręša afar villandi upplżsingar hjį Pétri og Samįli.

Ķ fyrsta lagi er mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi ekki 28-31 USD/MWst. Mešalverš Landsvirkjunar til įlveranna hér įriš 2014 var rétt rśmlega 26 USD/MWst. Og mešalverš allrar raforku sem seld var til įlveranna hér žaš įr var vafalķtiš nokkru lęgra; sennilega nįlęgt 25 USD/MWst. Og vegna lękkandi įlveršs er mešalveršiš hér ennžį lęgra žaš sem af er 2015. Žetta allt į framkvęmdastjóri Samįls aš vita - og hętta aš breiša śt rangar upplżsingar frį CRU. En svo viršist sem Samįl hafi lķtinn įhuga į stašreyndum, en žeim mun meiri įhuga į aš slį ryki ķ augu fólks.

Ķ öšru lagi hefur raforkuveršiš ķ nżjum samningum viš įlver ķ Kanada ekki veriš aš lękka, heldur žvert į móti veriš aš hękka. Meš nżju samningunum viš žrjś kanadķsk įlver, sem Pétur vķsaši til ķ grein sinni, hękkaši raforkuveršiš (mešalveršiš) til umręddra įlvera į bilinu 15-20%. Žaš stóš reyndar til aš hękkunin yrši töluvert meiri. En meš hótunum um aš loka įlverunum žremur tókst Alcoa aš draga śr veršhękkuninni. Sem var hękkun engu aš sķšur. En ekki lękkun eins og gefiš var til kynna ķ įšurnefndri grein Péturs.

Kanada er žarna óraunhęf višmišun

Raforkuverš til įlvera er aš mešaltali lęgst ķ Kanada (og hęst ķ Kķna). Ķ mörgum tilvikum kann aš vera skynsamlegt aš mótun rekstrarumhverfis og samkeppnisstaša fyrirtękja t.d. ķ Evrópu og ž.m.t. į Ķslandi taki miš af žvķ sem gerist ķ žvķ įgęta landi sem Kanada er. En žar er raforkuverš til įlvera žó undanskiliš; raforkuverš ķ Kanada er ķ reynd algerlega óraunhęf višmišun um žaš hvaša raforkuverš til įlvera er almennt samkeppnishęft.

Įstęšan er sś aš ķ Kanada nżtur įlišnašurinn mikillar og óvenjulegrar sérstöšu. Og žar er raforkan til įlvera ķ reynd nišurgreidd af almenningi. Žaš er kannski stefna sem Samįl hefur įhuga į aš innleidd verši hér į landi; aš ķslenskur almenningur og fyrirtęki nišurgreiši raforku til įlveranna. Ef svo er, žį veršur Samįli vonandi ekki aš žeirri ósk sinni.

Įlver ķ Kanada greiša ekki markašsverš

Raforkuverš til įlvera ķ Kanada fer sem sagt fjarri žvķ aš endurspegla ešlilegt markašsverš. Mjög lįgt mešalverš til įlvera ķ Kanada er įlķka frįleit višmišun eša fordęmi, eins og aš rökstyšja žaš aš mešalverš į raforku til įlvera ķ Kķna sé raunhęft fordęmi fyrir orkuver utan Kķna žegar žau veršleggja raforku til įlvera. Hvort tveggja eru żkt dęmi um orkuverš, sem endurspegla į engan hįtt hvaša raforkuverš til įlvera er almennt ešlilegt og raunhęft ķ okkar vestręna markašshagkerfi.

Sérstaša Kķna felst ķ žvķ aš žar starfar įlišnašurinn ķ allt öšruvķsi efnahagsumhverfi en almennt gerist annars stašar ķ heiminum. Žarna er um aš ręša żkta mynd af rķkiskapķtalisma ķ kommśnķsku stjórnkerfi. Fyrir vikiš hafa kķnversk įlver getaš greitt miklu hęrra raforkuverš aš mešaltali heldur en įlver annars stašar ķ heiminum gętu stašiš undir ķ rekstri sķnum. Og žess vegna m.a. hefur byggst upp fįheyrš umframafkastageta i kķnverska įlišnašinum.

Raforkuverš til kanadķskra įlvera er nišurgreitt af almenningi

Į hinum enda lķnuritsins yfir mešalverš į raforku til įlvera er raforkuveršiš til įlvera ķ Kanada. Žar er um aš ręša fyrirkomulag eša verš sem śtilokaš er aš raforkuver utan Kanada geti keppt viš. Žarna ķ Kanada er raforkuverši til įlvera beinlķnis stżrt af fulltrśum hins opinbera til žess aš bęta rekstrarstöšu įlveranna - og raforkan til įlveranna žar meš ķ reynd nišurgreidd af almenningi og fyrirtękjum ķ Québec.

Einhverjir kynnu aš ętla aš žetta myndi valda žvķ aš öll įlfyrirtęki heimsins myndu vilja stašsetja įlver sķn ķ Kanada. Til aš geta nżtt sér lįga raforkuveršiš sem įlišnašur žar nżtur. Eša aš kanadķski įlišnašurinn myndi sķfellt fara stękkandi og vera einn helsti uppgangsišnašur Kanada. Žaš er žó ekki mögulegt.

Raforkan žarna er eingöngu til įlfyrirtękja sem hafa sterka sögulega tengingu viš Kanada. Žar er um aš ręša fyrirtękin Alcoa og Alcan (nś Rio Tinto Alcan; RTA). Og žó svo žau fyrirtęki njóti sögulegrar stöšu sinnar ķ Kanada, žį er ašgangur žeirra žar aš raforku į botnverši alls ekki takmarkalaus. Žvert į móti er vaxandi žrżstingur į aš orkuveršiš til kanadķsku įlveranna hękki. Og sś žróun er žegar byrjuš - žó svo framkvęmdastjóri Samįls gefi annaš ķ skyn.

Bandarķkin og Evrópa eru ešlilegasta višmišunin

Til aš finna raunhęfar višmišanir um hvaša raforkuverš til įlvera er ešlilegt ķ hefšbundnu markašshagkerfi veršur aš lķta til annarra landa en Kķna og Kanada. Žar eru Bandarķkin sennilega raunhęfasta višmišunin įsamt nokkrum löndum ķ Evrópu. Og žar er algengt verš į raforku til įlvera į bilinu 35-40 USD/MWst. Sem er nęstum žvķ tvöfalt žaš verš sem er ķ Kanada. Og um eša rśmlega žrišjungi lęgra verš en er ķ Kķna. Žetta umrędda verš, 35-40 USD/MWst, er žaš verš sem ešlilegast er aš orkufyrirtęki og įlver į Ķslandi taki nś miš af. Žegar og ef slķk fyrirtęki hafa įhuga į raforkuvišskiptum sķn į milli.

Sögulegar įstęšur fyrir kanadķska botnveršinu

Įlišnašurinn ķ Kanada nżtur sem sagt sérkjara og sérstöšu (sérstöšu sem utanaškomandi įlfyrirtękjum bżšst ekki). Žess vegna er mešalverš til įlvera ķ Kanada hiš lęgsta ķ heiminum. Žetta helgast af sögulegum įstęšum.

Ķ dag er um tugur įlvera ķ fullum rekstri ķ Kanada (alls eru um tvö hundruš įlver starfandi ķ heiminum öllum). Öll eru kanadķsku įlverin ķ Québecfylki, nema eitt sem er ķ Bresku-Kólumbķu. Öll žessi įlver eru undir yfirrįšum tveggja fyrirtękja; Alcoa og Alcan (Rio Tinto Alcan; RTA).

Vagga įlišnašarins er žarna viš vatnsföllin miklu sitt hvoru megin landamęranna ķ austanveršum Bandarķkjunum og Kanada. Žar varš Alcoa (žį nefnt Pittsburgh Reduction Company) fyrsta stórveldiš ķ įlišnašinum meš byggingu risaįlvers žeirra tķma skömmu fyrir aldamótin 1900 ķ nįgrenni Niagarafossa. Brįtt sį fyrirtękiš ennžį betri tękifęri meš nżjum įlverum viš vatnsföllin miklu ķ Québecfylki. Žar risu grķšarlegar vatnsaflsvirkjanir, sem ennžį knżja kanadķsku įlverin ķ Québec.

Alcoa og Alcan stórtęk ķ Québec

Brįtt stofnaši Alcoa sérstakt fyrirtęki um įlvinnslu sķna ķ Kanada, sem nefnt var Alcan. Žessi kanadķski hluti Alcoa nefndist fyrst Northern Aluminium Company in Canada og sišar var nafni fyrirtękisins breytt ķ Aluminum Company of Canada. Sem svo var stytt sem Alcan (nś hluti af Rio Tinto Alcan; RTA).

Žessi tvö gamalgrónu įlfyrirtęki, Alcoa og RTA, framleiša nś um žrjįr milljónir tonna af įli įrlega ķ Kanada. Sem er um fjórfalt meira en įlverin į Ķslandi framleiša. Og kanadķsku įlverin njóta algerra sérkjara vegna raforkunnar - sem ekkert svęši ķ heiminum getur jafnaš nema žį meš stórfelldum nišurgreišslum eša styrkjum. Žess vegna er mešalverš į raforku til įlvera ķ heiminum lęgst ķ Kanada.

Einungis örfį įlver af žeim u.ž.b. tvö hundruš įlverum sem nś eru ķ heiminum öllum greiša įmóta lįgt raforkuverš eins og įlverin ķ Kanada gera aš mešaltali. Žar į mešal eru reyndar tvö įlver į Ķslandi; įlver Noršurįls į Grundartanga og įlver Fjaršaįls į Reyšarfirši. Žess vegna er mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi svo lįgt ķ alžjóšlegum samanburši sem raun ber vitni. En kanadķska botnveršiš - eša byggšastefnuveršiš - hefur žó tryggt aš mešalveršiš ķ Kanada er ennžį lęgra en hiš ķslenska.

Kanadķska byggšastefnuveršiš

Botnveršiš til kanadķskra įlvera į sér tvęr mikilvęgar skżringar. Annars vegar eru įlver Alcan (RTA). Žau hafa ašgang aš eigin vatnsaflsvirkjunum, sem flestar eru löngu uppgreiddar og raforkukostnašurinn žvķ sįralķtill. Ķ dag śtvega žęr virkjanir įlverum RTA um 90% allrar raforkunnar sem įlver fyrirtękisins ķ Kanada nota.

Hins vegar eru įlver Alcoa, en öll įlver Alcoa ķ Kanada fį mjög ódżra raforku frį fylkisfyrirtękinu Hydro-Québec (eitt af įlverum Alcoa hefur nokkra mešeigendur, en aš öšru leyti er įlišnašurinn ķ Kanada svo gott sem alfariš höndum Alcoa og Alcan/RTA). Raforkan til įlvera Alcoa er ķ reynd nišurgreidd af almenningi ķ Québecfylki. Žvķ Hydro Québec gęti einfaldlega selt orkuna į hęrra verši į hinum risastóra kanadķska (eša bandarķska) raforkumarkaši - žar sem raforkuveršiš er almennt miklu hęrra en veršiš til kanadķsku įlveranna.

Ķ gegnum tķšina hefur žaš veriš pólitķsk įkvöršun eiganda Hydro Québec - sem er fylkisstjórnin ķ Québec - aš selja įlverum Alcoa raforku į undirverši. Žess vegna er afar višeigandi aš nefna lįga kanadķska mešalveršiš til įlvera Alcoa kanadķska byggšastefnuveršiš

Orkuveršiš til Noršurįls og Fjaršaįls er ennžį lęgra

Hydro Québec er vel aš merkja eitt allra stęrsta vatnsaflsfyrirtęki heimsins og ręšur žvķ vel viš aš selja raforku ódżrt til Alcoa. Raforkuveršiš ķ žeim miklu višskiptum er žó nś oršiš talsvert hęrra en veršiš hér į Ķslandi er til bęši Noršurįls og Fjaršaįls. Žau „ķslensku“ įlfyrirtęki fį orkuna sem sagt į ennžį lęgra verši en Alcoa ķ Kanada. Sį napri raunveruleiki mun vęntanlega ekki breytast fyrr en nśverandi raforkusamningar viš Noršurįl og Fjaršaįl renna śt. Žau fyrirtęki munu žvķ enn um sinn fį raforkuna hér į verši sem er ennžį lęgra en kanadķska byggšastefnuveršiš (samningur Fjaršaįls gildir reyndar allt fram į 2048).

Umdeild byggšastefna

Skżringin į afar lįgu mešalverši į raforku til įlvera ķ Kanada er sem sagt tvenns konar. Annars vegar er umrętt botnverš til komiš vegna margra stórra og gamalla vatnsaflsvirkjana sem eru ķ eigu Alcan (RTA). Hins vegar er kanadķska botnveršiš til komiš vegna nišurgreiddrar orku til Alcoa.

Umrędd byggšastefnusjónarmiš fylkisstjórnarinnar ķ Québec hafa į sķšustu įrum oršiš sķfellt umdeildari. En žarna ķ Québec er įlišnašurinn afar gamalgróinn og umsvifamikill - og įhrifameiri en vķšast hvar annars stašar ķ heiminum. Og žaš birtist ķ mjög lįgu raforkuverši til įlveranna.

Lįgt raforkuverš til įlvera ķ Kanada endurspeglar engan veginn žaš markašshagkerfi, sem flest įlver og raforkufyrirtęki į Vesturlöndum starfa ķ. Žess vegna er ķ reynd śt ķ hött aš t.d. raforku- eša įlfyrirtęki į Ķslandi beri sig saman viš žaš sem gerist ķ raforkuvišskiptum įlveranna ķ Québec eša Kanada.

Fyrir vikiš veršur ennžį augljósara eša įberandi hversu lįgt raforkuveršiš er til bęši Noršurįls og Fjaršaįls. Sem er meš žvķ allra lęgsta i heimi. Og er t.a.m. nįnast hiš sama og mešalveršiš til įlvera ķ Kanada, lęgra en byggšastefnuveršiš ķ nżjustu raforkusamningunum žar ķ landi, langt undir mešalverši til įlvera ķ Afrķku og ennžį lengra undir mešalverši til įlvera ķ Bandarķkjunum og Evrópu.

Varist aš fį rykiš frį Samįli ķ augun

Mikilvęgt aš bęši ķslensk stjórnvöld og ķslenskur almenningur lįti ekki mįlflutning Samįls, hagsmunasamtaka įlfyrirtękjanna hér, villa sér sżn. Mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi er mjög lįgt; meš žvķ lęgsta ķ heimi. Og orkuveršiš sem Noršurįl og Fjaršaįl greiša er sannkallaš botnverš. Žetta eru stašreyndir mįlsins.

Og meira aš segja įlver Ķslenska įlfélagsins ķ Straumsvķk (Rio Tinto Alcan; RTA) nżtur raforkuveršs sem er töluvert lęgra en t.a.m. mešalveršiš er til įlvera ķ Bandarķkjunum og Evrópu og vķšar ķ heiminum. Žess vegna er allt tal um aš įlverinu ķ Straumsvķk verši lokaš vegna hįs raforkuveršs eša vegna óbilgirni starfsfólks ķ kjarasamningavišręšum augljóslega tóm vitleysa. Tiltölulega slök afkoma įlversins žar undanfariš skżrist fyrst og fremst af röngum fjįrfestingaįkvöršunum hjį RTA. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband