Upplżsingadeild Samįls breišir śt rangar upplżsingar

Framkvęmdastjóri Samtaka įlfyrirtękja į Ķslandi, Pétur Blöndal, heldur įfram aš bera į borš villandi upplżsingar fyrir lesendur mbl.is. Ķ nżrri grein Péturs er meš żmsum hętti reynt aš lįta lķta svo śt aš įlverin į Ķslandi séu almennt aš greiša bżsna hįtt raforkuverš ķ alžjóšlegum samanburši. Og žar vķsaš til upplżsinga frį CRU Group; upplżsinga sem Pétur viršist ekki įtta sig į aš eru rangar. Hér veršur athyglinni beint aš žvķ hvernig framkvęmdastjóri Samįls viršist fastur ķ žvķ fari aš kynna rangar upplżsingar.

Tölur CRU vegna Ķslands voru rangar

Ég hef ķ fyrri skrifum rakiš žaš nokkuš skilmerkilega hversu augljóst er aš umręddar tölur CRU um ķslenska mešalveršiš eru rangar - og ekki įstęša til aš endurtaka žaš hér. En viš žetta mį bęta aš CRU hefur višurkennt fyrir mér mistök sķn.

Nokkuš er um lišiš sķšan CRU sagši mér aš žaš sé skošun CRU aš mešalveršiš į raforku til įlvera į Ķslandi geti allt eins veriš nįlęgt 25 USD/MWst - ķ staš 29-30 USD/MWst eins og įšur hafši veriš haft eftir CRU af hįlfu Péturs Blöndal og Įgśsts Hafberg hjį Noršurįli. Nś sķšast ķ gęr upplżst CRU mig svo um žaš aš fyrirtękiš hafi nś lękkaš įętlaša tölu sķna um mešalverš raforku til įlvera į Ķslandi. 

En Pétur Blöndal er žvķ mišur ennžį į villigötum. Og heldur įfram aš vitna til rangra upplżsinga frį CRU. Og nś bętist viš skilningsleysi hans į raforkusamningum viš įlver ķ Kanada.

Raforkuveršiš til Fjaršaįls og Noršurįls er eitthvert hiš lęgsta ķ heiminum

Ķ skrifum sķnum gerir Pétur talsvert śr žvķ aš žó nokkur įlver ķ heiminum utan Kķna greiši lęgra orkuverš en mešalveršiš er til įlvera į Ķslandi. Žar styšst hann aš vķsu enn og aftur viš rangar tölur frį CRU. Hlutfall įlvera sem greiša lęgra orkuverš en mešalveršiš er į Ķslandi er žvķ lęgra en Pétur viršist halda.

Žaš er engu aš sķšur hįrrétt aš žaš eru til įlver ķ heiminum sem greiša ennžį lęgra raforkuverš en ķslenska mešalveršiš er til įlvera. Mešal slķkra įlvera eru aš sjįlfsögšu bęši įlver Noršurįls į Grundartanga og įlver Fjaršaįls į Reyšarfirši! Bęši žessi įlver greiša raforkuverš sem er töluvert undir ķslenska mešalveršinu og meš žvķ allra lęgsta sem gerist ķ heiminum.

Žaš eru einungis örfį įlver ķ heiminum öllum sem greiša ennžį lęgra raforkuverš en Fjaršaįl og Noršurįl. Og žar er ķ nįnast engu tilviki um aš ręša įlver sem starfa ķ ešlilegu samkeppnis- eša markašsumhverfi. Įlverin sem greiša ennžį lęgra raforkuverš en Noršurįl og Fjaršaįl eru fyrst og fremst įlver sem njóta raforku frį gömlum og löngu uppgreiddum virkjunum, sem eru žį oftast ķ eigu viškomandi įlfyrirtękja.

Kanada og Noregur gefa almennt ekki raunhęfa mynd af orkuverši til įlvera

Žetta į t.d. bęši viš um įlver ķ eigu Hydro ķ Noregi og įlver ķ eigu Rio Tinto ķ Kanada (Rio Tinto er sagt vera aš losa sig viš nafniš Alcan, enda voru kaup Rio Tinto į Alcan einhver versti dill sögunnar). Į Ķslandi kaupa įlverin aftur į móti alla raforkuna frį raforkufyrirtękjum ķ samkeppnisrekstri. Žess vegna er ķ reynd śt ķ hött žegar Pétur Blöndal heldur žvķ fram aš Ķsland eigi ķ žessu samhengi aš horfa m.a. til raforkuveršs til įlvera ķ Noregi og Kanada. Žvert į móti er einmitt ešlilegast og skynsamlegast aš viš gętum okkar į öllum samanburši viš kanadķskt og norskt mešalverš į raforku til įlvera.

Ķslenska veršiš er botnverš

Sama mį segja um raforkuverš til įlvera ķ Persaflóarķkjunum. Žvķ einnig žar er orkugeirinn og įlišnašurinn svo nįtengdur aš raforkuveršiš žar gefur ekki raunhęfa mynd af žvķ hvaš mį telja ešlilegt verš til įlvera frį orkufyrirtęki sem starfar ķ samkeppnisrekstri į frjįlsum orkumarkaši.

Fyrir vikiš veršur ennžį augljósara hversu mešalveršiš į Ķslandi er mikiš botnverš. Žaš į sér m.a. žęr skżringar aš hér eru upphaflegu orkusamningarnir ennžį ķ gildi gagnvart bęši Fjaršaįli og Noršurįli - og aš žar var samiš um raforkuverš sem var vel undir mešalverši į raforku til įlvera ķ heiminum. Og er ķ dag ennžį lengra undir umręddu mešalverši en žį var.

Villandi upplżsingar Samįls um Kanadaverš

Pétur Blöndal hefur ķtrekaš fjallaš um mešalverš į raforku til žriggja įlvera Alcoa ķ Québec ķ Kanada. Og viršist ekki įtta sig į žvķ aš žar var einungis einn samningurinn geršur į žeim grundvelli sem nefna mį žokkalegar markašsforsendur. Sem er samningurinn viš įlveriš ķ Bécancour. Žar var samiš um raforkuverš sem er nįlęgt 34-35 USD/MWst (m.v. mešalverš į įli įriš 2014). Žetta var reyndar talsvert lęgra verš en Hydro Québec vildi fį. En žessi Landsvirkjun almennings ķ Québec-fylki gaf eftir gagnvart hótun Alcoa um aš loka öllum įlverunum žremur.

Hin tvö įlver Alcoa ķ Québec fengu samninga žar sem byggt var į mjög sérstökum forsendum. Žar skiptir mestu kvöš į Alcoa um aš afhenda Hydro Québec eignarhlut Alcoa ķ grķšarstórri vatnsaflsvirkjun. Pétur reynir ķ grein sinni aš gera lķtiš śr žessu. Og segir aš žetta sé bara tilkomiš vegna löggjafar frį mišri 20. öld og hafi ekkert meš samningana nśna aš gera. Sem er afar einkennileg fullyršing og nokkuš ósvķfin, žvķ umrędd kvöš er einmitt śtlistuš nįkvęmlega ķ 17. gr. umrędds raforkusamnings. Og er bersżnilega lykilžįttur ķ žvķ aš raforkuveršiš varš ekki hęrra - enda mikil veršmęti sem felast ķ žvķ fyrir Hydro Québec aš fį 40% hlut Alcoa ķ 335 MW virkjun.

Žar aš auki viršist Pétur alls ekki hafa kynnt sér vetrarskeršingaįkvęši nżju raforkusamninganna žarna ķ Québec. Hvort tveggja minnir žetta į žaš žegar Įgśst Hafberg, framkvęmdastjóri hjį Noršurįli, hafnaši žvķ fimlega aš raforkusamningur fyrirtękisins vęri aš renna śt įriš 2019. Žaš er augljóst aš žeir félagarnir gefa lķtiš fyrir samningsįkvęši, en leggja žeim mun meiri įherslu į einhverjar ķmyndašar ašstęšur sem standast ekki raunveruleikann.

Upplżsinga- og įróšursdeild Samįls

Ég hef įšur bent į žaš ķ skrifum mķnum aš bśast megi viš žvķ aš Samįl muni halda uppteknum hętti įfram. Ž.e. aš fullyrša aš raforkuverš til įlvera į Ķslandi sé bżsna hįtt. Žó svo allir sem kynna sér mįliš viti aš svo er ekki.

Framkvęmdastjóri Samįls segir ķ įšurnefndri grein sinni aš Samįl reki ekki greiningardeild, en mišli almennum upplżsingum um įlišnaš og styšjist žar viš įlit „helstu sérfręšinga og greiningarašila ķ orkuišnaši“. Žetta viršist merkja aš Samįl éti hvaš sem er upp eftir CRU - a.m.k. svo lengi sem žaš henti hagsmunum įlfyrirtękjanna hér.

Žaš er engu aš sķšur afar einkennilegt aš Samįl skuli įfram og ķtrekaš vitna til upplżsinga frį CRU žegar žęr eru augljóslega rangar. Jafnvel upplżsinga- og įróšursdeild Samįls - ef viš leyfum okkur aš nota žaš nafn yfir starf Péturs – ętti aš geta gert betur og sżnt snefil af gagnrżnni hugsun.

Žaš var reyndar sį strķši straumur af rangfęrslum og villandi upplżsingum frį Samįli sem varš til žess aš ég įkvaš aš sitja ekki lengur į upplżsingum um raforkuveršiš til įlveranna į Ķslandi. Héšan ķ frį mun ég hafa žaš sem reglu aš birta žaš verš a.m.k. įrlega. Ekki ašeins mešalveršiš, heldur veršiš pr. MWst til hvers og eins įlveranna. Og setja žaš ķ samhengi viš raforkuveršiš annars stašar. Žar meš verša Ķslendingar minntir reglulega į žaš botnverš sem bęši Noršurįl og Fjaršaįl greiša fyrir raforkuna.

Ķsland į aš miša sig viš ašstęšur į ešlilegum samkeppnismarkaši

Meš žeirri upplżsingagjöf minni munu lesendur geta öšlast sķfellt betri skilning į žvķ hvert raforkuveršiš til įlveranna hér er. Og įttaš sig sķfellt betur į žvķ aš ešlilegast er aš raforkuveršiš til įlveranna hér hękki verulega - til samręmis viš žaš verš sem gerist til įlvera į svęšum žar sem fyrir hendi er ešlilegt višskiptaumhverfi meš raforku.

Žar eru Bandarķkin og rķki innan Evrópusambandsins ešlilegasta višmišunin. Meš hlišsjón af žessu mį vęnta žess aš raforkuveršiš til Noršurįls hękki ķ um 35 USD/MWst (aš nśvirši) eša jafnvel rśmlega žaš. Og aš įmóta hękkun verši til Fjaršaįls. Žar rennur orkusamningurinn reyndar žvķ mišur ekki śt fyrr en įriš 2048!


Ęvintżriš į Drekanum aš byrja?

Viš bķšum ennžį eftir Drekamyndinni ęsilegu frį Arnaldi og Balta. Aftur į móti er olķuleitin loks aš byrja į Drekasvęšinu. Meš hljóšendurvarpsmęlingum sem beinast aš leitarsvęši kķnverska olķufyrirtękisins CNOOC. Skv. upplżsingum į vef Orkustofnunar er CNOOC meš 60% hlut ķ žessu leitar- og vinnsluleyfi. Og er žar framkvęmdaašilinn. Ķslenska fyrirtękiš Eykon Energy į 15% hlut og norska Petoro er meš 25% hlut.

Olķuvinnsla į Drekasvęšinu mun žurfa olķuverš upp į 50-80 USD/tunnu

Olķuvinnsla į djśpum hafsvęšum, eins og Drekasvęšinu, er mjög kostnašarsöm. Fyrirfram er aš vķsu ekki unnt aš segja til um žaš af nįkvęmni hversu hįtt olķuverš žarf aš vera til aš vinnsla į Drekasvęšinu myndi borga sig - ef žar finnst į annaš borš vinnanleg olķa. Slķkar vangaveltur verša alltaf afar óvissar.

Kostnašur viš olķuvinnslu į svona svęšum er afar mismunandi. Bęši er aš olķulindir undir hafsbotninum eru mjög misstórar, žęr eru į mismiklu dżpi og žaš er miserfitt aš nįlgast olķuna. Mišaš viš žaš sem almennt gerist, er ólķklegt aš vinnsla į Drekasvęšinu muni borga sig nema olķuverš sé a.m.k. 50-80 USD/tunnu.

Žetta er nokkuš breitt bil. Žess vegna skiptir augljóslega miklu fyrir mögulega aršsemi hvort kostnašur vegna olķuvinnslu į Drekasvęšinu yrši nįlęgt efri eša nešri mörkum žess sem almennt gerist. Um žaš er ómögulegt aš spį. Žaš er žó lķklegt aš žarna verši olķuleit óvenju erfiš vegna hraunlaga śr basalti. Sem gerir svęšiš mun įhęttusamari fjįrfestingu en ella vęri. Žaš er mögulega įstęšan fyrir žvķ aš hvorki Statoil, Shell, ExxonMobil né BP hafa sótt um leitar- og vinnsluleyfi į Drekanum.

Kannski jaršgas fremur en olķa

Mögulegt er aš ef kolvetnislindir finnast į svęšinu verši žaš fyrst og fremst jaršgas - en ekki olķa. Žar meš yršu tekjurnar sennilega ekki jafn miklar eins og ef olķa fyndist. Žetta er žó óvķst, enda er verš į bęši olķu og gasi sķbreytilegt og sś veršžróun helst alls ekki alltaf ķ hendur.

Žaš vęri sem sagt ekki endilega óęskilegt aš finna žarna mikiš af jaršgasi. Lķklegt viršist aš notkun jaršgass ķ bęši raforkuframleišslu og samgöngum muni fara sķfellt vaxandi. Žaš mun vafalķtiš leiša til hękkandi veršs į jaršgasi. Žess vegna gęti umfangsmikil gasvinnsla į Drekasvęšinu oršiš afar įbatasöm. Eins og stašan hefur veriš undanfarin įr er žó mun ęskilegra aš žarna finnist olķa fremur en jaršgas.

Heildarkostnašur vinnslu CNOOC gęti numiš tķu milljöršum USD

Olķuvinnsla į djśphafssvęšum borgar sig almennt ekki nema žęr olķulindir sem finnast séu mjög stórar. Žess vegna mun Drekasvęšiš vart reynast mikil tekjulind fyrir Ķsland nema žar finnist mjög stór olķulind (helst stęrri en sem nemur 500 milljónum tunna). Hvort žaš veršur raunin į eftir aš koma ķ ljós.

Olķuleit CNOOC og félaga į Drekasvęšinu gęti kostaš frį hįlfum milljarši dollara upp ķ einn milljarš USD. Ž.e. ef haldiš verur įfram meš leitina og tilraunaholur borašar. Svo žyrfti nokkra milljarša dollara fjįrfestingu ķ višbót, til aš koma sjįlfri vinnslunni ķ gang. Žar yrši vęntanlega um aš ręša fljótandi vinnslustöš; FPSO.

Hver heildarkostnašurinn yrši er ómögulegt aš fullyrša. Hann yrši žó sennilega aldrei mikiš undir tķu milljöršum USD. Til samanburšar mį hafa ķ huga aš kostnašur viš vinnslu į norska svęšinu Johan Sverdrup er įętlašur rśmlega 30 milljaršar USD. Žar er lķka um aš ręša sannkallaša risaolķulind og vinnslunni žar fylgir geysileg uppbygging. En žar er dżpiš miklu minna en į Drekasvęšinu.

Olķuvinnsla myndi sennilega ķ fyrsta lagi hefjast um 2025

Grafiš hér aš nešan sżnir hvernig ętla mį aš olķuvinnsla ķ heiminum verši įriš 2025. Og hvaš hśn muni kosta (į nśverandi veršlagi). Žetta umrędda įr (2025) er einmitt sį tķmi sem vęnta mį fyrstu olķunnar frį Drekasvęšinu - aš žvķ gefnu aš bęši leitin og uppbygging į vinnslu gangi mjög hratt og vel fyrir sig.

Sennilega er žó raunhęfara aš gera rįš fyrir aš vinnsla į Drekasvęšinu myndi ekki byrja fyrr en nęr 2030 eša 2035. Žį er tekiš tillit til žess hvaša tķma t.d. įmóta verkefni hafa tekiš ķ Noregshafi og ķ Barentshafi. M.ö.o. žį gęti tekiš įratug aš koma vinnslu ķ gang į Drekanum - eftir aš aušlindin er fundin og stašfest.

Hįtt olķuverš er naušsynlegt til aš Ķsland geti notiš mikilla olķutekna

Af grafinu sést hvaš žaš myndi kosta (pr. hverja olķutunnu) aš nį olķunni upp af Drekasvęšinu (rauši hringurinn). Sį kostnašur yrši sennilega sem nemur į bilinu 50-80 USD. Žess vegna er fremur ólķklegt aš olķuvinnsla žarna myndi skila Ķslandi miklum skatttekjum nema olķuverš verši talsvert hęrra en 80 USD/tunnu.

Žarna sést lķka aš nśverandi olķuverš (sem er um 50 USD/tunnu į Brent) er of lįgt til aš vinnsla į Drekasvęšinu myndi borga sig. Sem skiptir svo sem nįkvęmlega engu mįli - žvķ viš vitum jś alls ekki hvert olķuveršiš veršur žegar/ef olķuvinnsla hefst į Drekasvęšinu.

Olķuverš mun hękka - spurningin er bara hvenęr

Til lengra tķma litiš er óhjįkvęmilegt annaš en aš olķuverš hękki verulega frį žvķ sem nś er. Annars veršur ekki unnt aš sękja alla žį olķu sem heimurinn er vanur aš nota - og mun žurfa į aš halda ķ framtķšinni. Žess vegna mį vęnta žess aš olķuverš muni til framtķšar stefna vel upp į viš - a.m.k. til lengri tķma litiš. Fyrir vikiš er lķklegt aš olķuvinnsla į Drekasvęšinu geti oršiš mjög aršbęr.

Fyrst veršur žó sį tķmi aš renna upp aš žar finnist vinnanleg olķa ķ miklu magni, vinnsla hefjist og olķuverš hękki mikiš frį žvķ sem nś er. Og sökum žess aš žaš er allsendis óvķst hvort einhver vinnanleg olķa eša jaršgas finnist į svęšinu, er augljóslega um aš ręša mikla įhęttufjįrfestingu. Og athyglisvert aš žaš skuli vera kķnverskt fyrirtęki sem žarna hyggst freista gęfunnar. En ef aš vel gengur kann vinnsla į Drekasvęšinu sem sagt aš verša hluti af olķuvinnslunni sem sżnd er hér į grafinu:

Oil-and-Liquds_World-Global-Supply-Cost-Curve-2025-compared-to-Dreki-Area-Iceland_Askja-Energy-Partners-2015


Hydro Québec hękkar verš til įlvera

„Hlutverk Samįls er aš mišla almennum upplżsingum um ķslenskan įlišnaš.“

Žannig segir ķ grein eftir Pétur Blöndal, framkvęmdastóra Samįls (samtaka įlframleišenda į Ķslandi). Žetta er veršugt hlutverk; aš mišla almennum upplżsingum um ķslenskan įlišnaš. En žvķ mišur viršist hlutverk Samįls eitthvaš hafa skolast til. Žaš er a.m.k. svo aš žegar litiš er til mįlflutnings framkvęmdastjórans hér į mbl.is undanfariš, viršist sem hlutverk Samįls sé žvert į móti aš villa um fyrir ķslenskum almenningi.

Rangar upplżsingar Samįls um orkuverš til įlvera į Ķslandi

Ekki er gott aš segja hvort umręddur villandi mįlflutningur Samįls sé settur vķsvitandi fram meš žessum hętti eša aš žarna sé einfaldlega um aš ręša skort į žekkingu. En ķ žessu sambandi er vert aš rifja upp aš framkvęmdastjóri Samįls hefur ķtrekaš breitt śt rangar upplżsingar um mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi.

Žar segist hann vera ķ góšri trś meš žvķ aš vķsa til trśnašarupplżsinga frį CRU Group. En umręddar upplżsingar, sem framkvęmdastjóri Samįls hefur žarna vķsaš til frį CRU, eru svo augljóslega rangar aš žaš viršist beinlķnis einbeittur įsetningur hans aš villa um fyrir lesendum og almenningi. Eins og ég hef įšur śtskżrt. 

Villandi upplżsingar Samįls um mešalverš raforku til Alcoa ķ Kanada

Annaš dęmi um villandi upplżsingar frį Samįli eru nżleg skrif Péturs um mešalverš ķ nżjum orkusölusamningum viš žrjś įlver Alcoa ķ Kanada. Žar birtir Pétur upplżsingar sem gefa ranga eša afar bjagaša mynd af raunveruleikanum. Og vitnar aftur ķ CRU. Sem er aušvelt og žęgilegt aš fela sig į bak viš. En hver sį sem kynnir sér umrędda samninga sér fljótt aš veršmęti žeirra samninga er miklu meira fyrir raforkufyrirtękiš Hydro Québec en Pétur lętur lķta śt fyrir.

Aukin aršsemiskrafa Hydro Québec

Ķ umręddum skrifum segir framkvęmdastjóri Samįls aš raforkuveršiš ķ žessum kanadķsku samningum sé nįlęgt „28 til 31 USD eftir žvķ viš hvaša įlverš er mišaš“. Žetta er nokkuš lśmskt oršalag hjį Pétri, žvķ hann tiltekur ekki hvaša įlverš er žarna mišaš viš.

Žaš skal žó tekiš fram aš žegar mišaš er viš strķpaš orkuverš skv. umręddum žremur samningum, žį er žessi tala rétt hjį Pétri sem mešalorkuverš skv. samningunum - aš žvķ gefnu aš mišaš sé viš įlverš į fyrri hluta įrsins 2015. En gallinn į framsetningu Péturs er sį aš hann lętur alveg vera aš nefna aš samningarnir žrķr hafa aš geyma margvķsleg önnur įkvęši. Sem gera žį ķ reynd miklu meira ķvilnandi fyrir raforkusalann (Hydro Québec) heldur en ętla mį af orkuveršinu einu saman.

Umrędd tilvķsun Péturs til kanadķsku samninganna viš įlverin žrjś er sem sagt fjarri žvķ aš gefa raunsanna mynd af umręddum orkusamningunum Hydro Québec viš Alcoa. Žess vegna eru upplżsingar Samįls žarna enn og aftur villandi. Žetta hefši Pétur mįtt sjį meš žvķ aš kynna sér efni samninganna, ķ staš žess aš vitna bara ķ žrišja ašila (CRU). Hiš rétta er aš meš nżju raforkusamningunum viš Alcoa, vegna įlveranna žriggja, eykst aršsemi Hydro Québec af raforkusölunni til Alcoa. Langt umfram žaš sem Pétur gaf ķ skyn.

Ekki ašeins hękkaši mešalveršiš į raforkunni til Alcoa umtalsvert, heldur var einnig samiš um żmis önnur atriši sem eykur arš Hydro Québec af samningunum. Nišurstašan er sś aš žegar upp er stašiš munu samningarnir aš mešaltali vafalķtiš skila Hydro Québec įmóta verši af raforkusölunni til Alcoa eins og Landsvirkjun nżtur meš hęsta raforkuveršinu til įlvers į Ķslandi ķ dag (sem er įlveriš ķ Straumsvķk).

Žagaš um ķvilnanir til handa raforkusalanum

Ķ umfjöllun sinni sleppti framkvęmdastjóri Samįls žvķ - vķsvitandi eša óafvitandi - aš taka fram aš ķ umręddum kanadķskum samningum var ekki bara samiš um sjįlft raforkuveršiš. Žarna var lķka samiš um önnur mikilvęg atriši, sem eru mjög ķvilnandi fyrir raforkuframleišandann; fylkisorkufyrirtękiš Hydro Québec.

Ķ fyrsta lagi lét Pétur vera aš nefna aš umręddir orkusamningar fela ķ sér nokkuš vķštękar skeršingarheimildir til handa raforkuframleišandanum yfir vetrartķmann. Til aš męta slķkum skeršingum er lķklegt aš Alcoa žurfi annaš hvort aš draga śr framleišslu eša aš kaupa raforku annars stašar frį - į verši sem er almennt miklu hęrra. Fyrir vikiš eru samningarnir ekki jafn hagkvęmir Alcoa eins og ętla mętti af umfjöllun Péturs.

Ķ öšru lagi žį lét Pétur žess ógetiš aš mikilvęgur hluti samninganna felst ķ įętlunum Alcoa um aš fjįrfesta fyrir 250 milljónir dollara ķ įlverunum žremur. Samkvęmt Alcoa veršur žeim fjįrmunum einkum variš til aš auka framleišslu į įli sem notaš verši ķ bifreišar. Žarna er um aš ręša verulega nżfjįrfestingu, sem er til žess fallin aš draga sjįlft orkuveršiš nišur. Eins og alžekkt er ķ samningum um raforkusölu til įlvera. Žaš hefši framkvęmdastjóri Samįls įtt aš nefna.

Ķ žrišja lagi - og žaš sem skiptir hér alveg sérstaklega miklu mįli - er aš Pétur lét vera aš nefna aš ķ žessum samningunum Alcoa og Hydro Québec er kvešiš į um kvöš į Alcoa um aš afhenda Hydro Québec eignarhlut Alcoa ķ grķšarstórri vatnsaflsvirkjun. Žar er um aš ręša samningsįkvęši sem er geysilega mikils virši fyrir Hydro Québec. Og er žvķ afgerandi žįttur um žaš hvaša veršmęti felast ķ žessum samningum fyrir raforkufyrirtękiš. Žaš er meš ólķkindum aš framkvęmdastjóri Samįls skuli hafi žagaš um žetta mikilvęga atriši.

Noršurįli mun ekki bjóšast lęgra verš en um 35 USD/MWst aš nśvirši

Mešalverš į raforku til įlvera ķ Kanada er vissulega lįgt. En žaš skżrist af sögulegum og óvenjulegum įstęšum, sem mį fyrst og fremst rekja til stórra og löngu uppgreiddra virkjana ķ eigu Rio Tinto Alcan. Žess vegna mišast engir nżir raforkusamningar viš žaš hvaša mešalverš tķškast til įlvera almennt ķ Kanada.

Žaš kanadiska mešalverš į raforkunni hefur m.ö.o. nįkvęmlega enga žżšingu žegar samiš er um raforkusölu til įlvera ķ dag. Og žess vegna er mešalveršiš ķ nżjum samningum Hydro Québec viš Alcoa óralangt umfram kanadķska mešalveršiš. Og žegar žeir samningar eru skošašir sést aš veršmęti žeirra fyrir Hydro Québec er ķ takti viš žaš sem sjį mį ķ samningi Landsvirkjunar viš Rio Tinto Alcan vegna įlversins ķ Straumsvķk. 

Žessir nżlegu samningar žarna viš Alcoa ķ Kanada eru žess vegna enn ein vķsbending um žaš aš ef nżr raforkusamningur veršur geršur milli Noršurįls og Landsvirkjunar, žį er śtilokaš aš Noršurįli bjóšist lęgra verš en um 35 USD/MWst. Og jafnvel rök til žess aš veršiš verši eitthvaš hęrra.


Kanada er óraunhęft fordęmi

„Raforkuverš ķ Kanada hefur einnig lękkaš. [...] Nżlega hafa veriš geršir stórir orkusamningar viš žrjś įlver ķ Kanada sem framleiša yfir milljón tonn af įli eša meira en sem nemur allri įlframleišslu hér į landi. [...] Mešal orkuverš ķ žeim samningum er mjög svipaš og mešalverš til įlvera į Ķslandi er ķ dag samkvęmt CRU eša 28 til 31 USD eftir žvķ viš hvaša įlverš er mišaš.“

Framkvęmdastjóri Samįls breišir śt villandi upplżsingar

Textinn hér aš ofan er śr grein eftir Pétur Blöndal, framkvęmdastjóra Samtaka įlfyrirtękja į Ķslandi (Samįl). Sem birtist fyrr ķ sumar hér į mbl.is. Žarna er gefiš ķ skyn aš raforkuverš til įlvera ķ Kanada hafi veriš lękkaš. Og aš mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi sé nįlęgt 28-31 USD/MWst. Hvort tveggja er rangt. Žarna er žvķ um aš ręša afar villandi upplżsingar hjį Pétri og Samįli.

Ķ fyrsta lagi er mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi ekki 28-31 USD/MWst. Mešalverš Landsvirkjunar til įlveranna hér įriš 2014 var rétt rśmlega 26 USD/MWst. Og mešalverš allrar raforku sem seld var til įlveranna hér žaš įr var vafalķtiš nokkru lęgra; sennilega nįlęgt 25 USD/MWst. Og vegna lękkandi įlveršs er mešalveršiš hér ennžį lęgra žaš sem af er 2015. Žetta allt į framkvęmdastjóri Samįls aš vita - og hętta aš breiša śt rangar upplżsingar frį CRU. En svo viršist sem Samįl hafi lķtinn įhuga į stašreyndum, en žeim mun meiri įhuga į aš slį ryki ķ augu fólks.

Ķ öšru lagi hefur raforkuveršiš ķ nżjum samningum viš įlver ķ Kanada ekki veriš aš lękka, heldur žvert į móti veriš aš hękka. Meš nżju samningunum viš žrjś kanadķsk įlver, sem Pétur vķsaši til ķ grein sinni, hękkaši raforkuveršiš (mešalveršiš) til umręddra įlvera į bilinu 15-20%. Žaš stóš reyndar til aš hękkunin yrši töluvert meiri. En meš hótunum um aš loka įlverunum žremur tókst Alcoa aš draga śr veršhękkuninni. Sem var hękkun engu aš sķšur. En ekki lękkun eins og gefiš var til kynna ķ įšurnefndri grein Péturs.

Kanada er žarna óraunhęf višmišun

Raforkuverš til įlvera er aš mešaltali lęgst ķ Kanada (og hęst ķ Kķna). Ķ mörgum tilvikum kann aš vera skynsamlegt aš mótun rekstrarumhverfis og samkeppnisstaša fyrirtękja t.d. ķ Evrópu og ž.m.t. į Ķslandi taki miš af žvķ sem gerist ķ žvķ įgęta landi sem Kanada er. En žar er raforkuverš til įlvera žó undanskiliš; raforkuverš ķ Kanada er ķ reynd algerlega óraunhęf višmišun um žaš hvaša raforkuverš til įlvera er almennt samkeppnishęft.

Įstęšan er sś aš ķ Kanada nżtur įlišnašurinn mikillar og óvenjulegrar sérstöšu. Og žar er raforkan til įlvera ķ reynd nišurgreidd af almenningi. Žaš er kannski stefna sem Samįl hefur įhuga į aš innleidd verši hér į landi; aš ķslenskur almenningur og fyrirtęki nišurgreiši raforku til įlveranna. Ef svo er, žį veršur Samįli vonandi ekki aš žeirri ósk sinni.

Įlver ķ Kanada greiša ekki markašsverš

Raforkuverš til įlvera ķ Kanada fer sem sagt fjarri žvķ aš endurspegla ešlilegt markašsverš. Mjög lįgt mešalverš til įlvera ķ Kanada er įlķka frįleit višmišun eša fordęmi, eins og aš rökstyšja žaš aš mešalverš į raforku til įlvera ķ Kķna sé raunhęft fordęmi fyrir orkuver utan Kķna žegar žau veršleggja raforku til įlvera. Hvort tveggja eru żkt dęmi um orkuverš, sem endurspegla į engan hįtt hvaša raforkuverš til įlvera er almennt ešlilegt og raunhęft ķ okkar vestręna markašshagkerfi.

Sérstaša Kķna felst ķ žvķ aš žar starfar įlišnašurinn ķ allt öšruvķsi efnahagsumhverfi en almennt gerist annars stašar ķ heiminum. Žarna er um aš ręša żkta mynd af rķkiskapķtalisma ķ kommśnķsku stjórnkerfi. Fyrir vikiš hafa kķnversk įlver getaš greitt miklu hęrra raforkuverš aš mešaltali heldur en įlver annars stašar ķ heiminum gętu stašiš undir ķ rekstri sķnum. Og žess vegna m.a. hefur byggst upp fįheyrš umframafkastageta i kķnverska įlišnašinum.

Raforkuverš til kanadķskra įlvera er nišurgreitt af almenningi

Į hinum enda lķnuritsins yfir mešalverš į raforku til įlvera er raforkuveršiš til įlvera ķ Kanada. Žar er um aš ręša fyrirkomulag eša verš sem śtilokaš er aš raforkuver utan Kanada geti keppt viš. Žarna ķ Kanada er raforkuverši til įlvera beinlķnis stżrt af fulltrśum hins opinbera til žess aš bęta rekstrarstöšu įlveranna - og raforkan til įlveranna žar meš ķ reynd nišurgreidd af almenningi og fyrirtękjum ķ Québec.

Einhverjir kynnu aš ętla aš žetta myndi valda žvķ aš öll įlfyrirtęki heimsins myndu vilja stašsetja įlver sķn ķ Kanada. Til aš geta nżtt sér lįga raforkuveršiš sem įlišnašur žar nżtur. Eša aš kanadķski įlišnašurinn myndi sķfellt fara stękkandi og vera einn helsti uppgangsišnašur Kanada. Žaš er žó ekki mögulegt.

Raforkan žarna er eingöngu til įlfyrirtękja sem hafa sterka sögulega tengingu viš Kanada. Žar er um aš ręša fyrirtękin Alcoa og Alcan (nś Rio Tinto Alcan; RTA). Og žó svo žau fyrirtęki njóti sögulegrar stöšu sinnar ķ Kanada, žį er ašgangur žeirra žar aš raforku į botnverši alls ekki takmarkalaus. Žvert į móti er vaxandi žrżstingur į aš orkuveršiš til kanadķsku įlveranna hękki. Og sś žróun er žegar byrjuš - žó svo framkvęmdastjóri Samįls gefi annaš ķ skyn.

Bandarķkin og Evrópa eru ešlilegasta višmišunin

Til aš finna raunhęfar višmišanir um hvaša raforkuverš til įlvera er ešlilegt ķ hefšbundnu markašshagkerfi veršur aš lķta til annarra landa en Kķna og Kanada. Žar eru Bandarķkin sennilega raunhęfasta višmišunin įsamt nokkrum löndum ķ Evrópu. Og žar er algengt verš į raforku til įlvera į bilinu 35-40 USD/MWst. Sem er nęstum žvķ tvöfalt žaš verš sem er ķ Kanada. Og um eša rśmlega žrišjungi lęgra verš en er ķ Kķna. Žetta umrędda verš, 35-40 USD/MWst, er žaš verš sem ešlilegast er aš orkufyrirtęki og įlver į Ķslandi taki nś miš af. Žegar og ef slķk fyrirtęki hafa įhuga į raforkuvišskiptum sķn į milli.

Sögulegar įstęšur fyrir kanadķska botnveršinu

Įlišnašurinn ķ Kanada nżtur sem sagt sérkjara og sérstöšu (sérstöšu sem utanaškomandi įlfyrirtękjum bżšst ekki). Žess vegna er mešalverš til įlvera ķ Kanada hiš lęgsta ķ heiminum. Žetta helgast af sögulegum įstęšum.

Ķ dag er um tugur įlvera ķ fullum rekstri ķ Kanada (alls eru um tvö hundruš įlver starfandi ķ heiminum öllum). Öll eru kanadķsku įlverin ķ Québecfylki, nema eitt sem er ķ Bresku-Kólumbķu. Öll žessi įlver eru undir yfirrįšum tveggja fyrirtękja; Alcoa og Alcan (Rio Tinto Alcan; RTA).

Vagga įlišnašarins er žarna viš vatnsföllin miklu sitt hvoru megin landamęranna ķ austanveršum Bandarķkjunum og Kanada. Žar varš Alcoa (žį nefnt Pittsburgh Reduction Company) fyrsta stórveldiš ķ įlišnašinum meš byggingu risaįlvers žeirra tķma skömmu fyrir aldamótin 1900 ķ nįgrenni Niagarafossa. Brįtt sį fyrirtękiš ennžį betri tękifęri meš nżjum įlverum viš vatnsföllin miklu ķ Québecfylki. Žar risu grķšarlegar vatnsaflsvirkjanir, sem ennžį knżja kanadķsku įlverin ķ Québec.

Alcoa og Alcan stórtęk ķ Québec

Brįtt stofnaši Alcoa sérstakt fyrirtęki um įlvinnslu sķna ķ Kanada, sem nefnt var Alcan. Žessi kanadķski hluti Alcoa nefndist fyrst Northern Aluminium Company in Canada og sišar var nafni fyrirtękisins breytt ķ Aluminum Company of Canada. Sem svo var stytt sem Alcan (nś hluti af Rio Tinto Alcan; RTA).

Žessi tvö gamalgrónu įlfyrirtęki, Alcoa og RTA, framleiša nś um žrjįr milljónir tonna af įli įrlega ķ Kanada. Sem er um fjórfalt meira en įlverin į Ķslandi framleiša. Og kanadķsku įlverin njóta algerra sérkjara vegna raforkunnar - sem ekkert svęši ķ heiminum getur jafnaš nema žį meš stórfelldum nišurgreišslum eša styrkjum. Žess vegna er mešalverš į raforku til įlvera ķ heiminum lęgst ķ Kanada.

Einungis örfį įlver af žeim u.ž.b. tvö hundruš įlverum sem nś eru ķ heiminum öllum greiša įmóta lįgt raforkuverš eins og įlverin ķ Kanada gera aš mešaltali. Žar į mešal eru reyndar tvö įlver į Ķslandi; įlver Noršurįls į Grundartanga og įlver Fjaršaįls į Reyšarfirši. Žess vegna er mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi svo lįgt ķ alžjóšlegum samanburši sem raun ber vitni. En kanadķska botnveršiš - eša byggšastefnuveršiš - hefur žó tryggt aš mešalveršiš ķ Kanada er ennžį lęgra en hiš ķslenska.

Kanadķska byggšastefnuveršiš

Botnveršiš til kanadķskra įlvera į sér tvęr mikilvęgar skżringar. Annars vegar eru įlver Alcan (RTA). Žau hafa ašgang aš eigin vatnsaflsvirkjunum, sem flestar eru löngu uppgreiddar og raforkukostnašurinn žvķ sįralķtill. Ķ dag śtvega žęr virkjanir įlverum RTA um 90% allrar raforkunnar sem įlver fyrirtękisins ķ Kanada nota.

Hins vegar eru įlver Alcoa, en öll įlver Alcoa ķ Kanada fį mjög ódżra raforku frį fylkisfyrirtękinu Hydro-Québec (eitt af įlverum Alcoa hefur nokkra mešeigendur, en aš öšru leyti er įlišnašurinn ķ Kanada svo gott sem alfariš höndum Alcoa og Alcan/RTA). Raforkan til įlvera Alcoa er ķ reynd nišurgreidd af almenningi ķ Québecfylki. Žvķ Hydro Québec gęti einfaldlega selt orkuna į hęrra verši į hinum risastóra kanadķska (eša bandarķska) raforkumarkaši - žar sem raforkuveršiš er almennt miklu hęrra en veršiš til kanadķsku įlveranna.

Ķ gegnum tķšina hefur žaš veriš pólitķsk įkvöršun eiganda Hydro Québec - sem er fylkisstjórnin ķ Québec - aš selja įlverum Alcoa raforku į undirverši. Žess vegna er afar višeigandi aš nefna lįga kanadķska mešalveršiš til įlvera Alcoa kanadķska byggšastefnuveršiš

Orkuveršiš til Noršurįls og Fjaršaįls er ennžį lęgra

Hydro Québec er vel aš merkja eitt allra stęrsta vatnsaflsfyrirtęki heimsins og ręšur žvķ vel viš aš selja raforku ódżrt til Alcoa. Raforkuveršiš ķ žeim miklu višskiptum er žó nś oršiš talsvert hęrra en veršiš hér į Ķslandi er til bęši Noršurįls og Fjaršaįls. Žau „ķslensku“ įlfyrirtęki fį orkuna sem sagt į ennžį lęgra verši en Alcoa ķ Kanada. Sį napri raunveruleiki mun vęntanlega ekki breytast fyrr en nśverandi raforkusamningar viš Noršurįl og Fjaršaįl renna śt. Žau fyrirtęki munu žvķ enn um sinn fį raforkuna hér į verši sem er ennžį lęgra en kanadķska byggšastefnuveršiš (samningur Fjaršaįls gildir reyndar allt fram į 2048).

Umdeild byggšastefna

Skżringin į afar lįgu mešalverši į raforku til įlvera ķ Kanada er sem sagt tvenns konar. Annars vegar er umrętt botnverš til komiš vegna margra stórra og gamalla vatnsaflsvirkjana sem eru ķ eigu Alcan (RTA). Hins vegar er kanadķska botnveršiš til komiš vegna nišurgreiddrar orku til Alcoa.

Umrędd byggšastefnusjónarmiš fylkisstjórnarinnar ķ Québec hafa į sķšustu įrum oršiš sķfellt umdeildari. En žarna ķ Québec er įlišnašurinn afar gamalgróinn og umsvifamikill - og įhrifameiri en vķšast hvar annars stašar ķ heiminum. Og žaš birtist ķ mjög lįgu raforkuverši til įlveranna.

Lįgt raforkuverš til įlvera ķ Kanada endurspeglar engan veginn žaš markašshagkerfi, sem flest įlver og raforkufyrirtęki į Vesturlöndum starfa ķ. Žess vegna er ķ reynd śt ķ hött aš t.d. raforku- eša įlfyrirtęki į Ķslandi beri sig saman viš žaš sem gerist ķ raforkuvišskiptum įlveranna ķ Québec eša Kanada.

Fyrir vikiš veršur ennžį augljósara eša įberandi hversu lįgt raforkuveršiš er til bęši Noršurįls og Fjaršaįls. Sem er meš žvķ allra lęgsta i heimi. Og er t.a.m. nįnast hiš sama og mešalveršiš til įlvera ķ Kanada, lęgra en byggšastefnuveršiš ķ nżjustu raforkusamningunum žar ķ landi, langt undir mešalverši til įlvera ķ Afrķku og ennžį lengra undir mešalverši til įlvera ķ Bandarķkjunum og Evrópu.

Varist aš fį rykiš frį Samįli ķ augun

Mikilvęgt aš bęši ķslensk stjórnvöld og ķslenskur almenningur lįti ekki mįlflutning Samįls, hagsmunasamtaka įlfyrirtękjanna hér, villa sér sżn. Mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi er mjög lįgt; meš žvķ lęgsta ķ heimi. Og orkuveršiš sem Noršurįl og Fjaršaįl greiša er sannkallaš botnverš. Žetta eru stašreyndir mįlsins.

Og meira aš segja įlver Ķslenska įlfélagsins ķ Straumsvķk (Rio Tinto Alcan; RTA) nżtur raforkuveršs sem er töluvert lęgra en t.a.m. mešalveršiš er til įlvera ķ Bandarķkjunum og Evrópu og vķšar ķ heiminum. Žess vegna er allt tal um aš įlverinu ķ Straumsvķk verši lokaš vegna hįs raforkuveršs eša vegna óbilgirni starfsfólks ķ kjarasamningavišręšum augljóslega tóm vitleysa. Tiltölulega slök afkoma įlversins žar undanfariš skżrist fyrst og fremst af röngum fjįrfestingaįkvöršunum hjį RTA. 


Raforkuverš Landsvirkjunar til įlvera į Ķslandi 2005-2014

Eftirfarandi graf sżnir hvert raforkuverš Landsvirkjunar til įlveranna hér į Ķslandi var įrin 2005-2014. Öll verš sem hér eru sżnd eru meš flutningi.

Įlverin eru žrjś; rauši liturinn er raforkuveršiš til įlvers Noršurįls į Grundartanga (Century Aluminum), gręni liturinn er raforkuveršiš til įlversins ķ Straumsvķk (Rio Tinto Alcan; RTA) og ljósblįi liturinn er veršiš til įlvers Fjaršaįls į Reyšarfirši (Alcoa).

Eins og sjį mį į grafinu greišir įlver Noršurįls į Grundartanga nś lęgsta raforkuveršiš. Įlveriš ķ Straumsvķk greišir hęsta veršiš, sem nś nįlgast aš vera um 35 USD/MWst. Įriš 2014 greiddi Straumsvķk verš sem var tęplega 45% hęrra en orkuveršiš sem Fjaršaįl greiddi og nįlęgt 60% hęrra verš en įlver Noršurįls į Grundartanga greiddi. Nįnari upplżsingar um raforkuveršiš til įlveranna mį sjį ķ žessari grein į Orkublogginu.

Aluminum-Electricity-Tariffs-to-Smelters-in-Iceland_2005-2014_and-World-Comparison_Askja-Energy-Partners-Current-2015


Er offramboš forsenda sęstrengs?

Er offramboš af ķslenskri orku naušsynleg forsenda sęstrengs milli Ķslands og Bretlands? Svo mętti halda žegar lesin er nżleg grein į mišopnu Morgunblašsins. Greinin sś er eftir Elķas Elķasson, sem titlar sig fyrrverandi sérfręšing ķ orkumįlum hjį Landsvirkjun.

Umręddri grein Elķasar viršist einkum beint aš grein Óla Grétars Blöndal Sveinssonar ķ Fréttablašinu, žar sem fjallaš var um orkužörf vegna sęstrengs. Ég lęt žeim Elķasi og Óla Grétari žaš eftir aš meta hvort įstęša er til aš velta žeim tölum nįnar fyrir sér į žessu stigi mįlsins. Ég ętla aftur į móti aš beina hér athyglinni aš įkvešnu grunvallaratriši. Žvķ mér žykir Elķas misskilja hvaša forsendur eru ęskilegastar til aš samningsstaša Ķsland sé sem best - hvort sem er gagnvart stórišju eša sęstreng.

Mįlefnaleg gagnrżni eša dapurlegt hnśtukast?

Žó svo grein Elķasar feli fyrst og fremst ķ sér skošanir hans į sjónarmišum Óla Grétars og Landsvirkjunar, sér Elķas įstęšu til žess aš byrja grein sķna meš žvķ aš hnżta i mig. Og segir aš mįlflutningur minn sé ömurlegur. Hann lętur žó vera aš rökstyšja žessa fjarska ómįlefnalegu fullyršingu sķna. En af oršum hans mį žó rįša aš hann sé eitthvaš pirrašur yfir žvķ aš ég skuli hafi leyft mér aš benda į veikleika ķ mįlflutningi Skśla Jóhannssonar, verkfręšings og mögulega einhverra annarra ótilgreindra einstaklinga sem skrifaš hafa um sęstrengsmįliš. Žeir hinir sömu ęttu reyndar aš geta svaraš fyrir sig sjįlfir, ef žeim žykir eitthvaš ósanngjarnt eša rangt ķ mķnum mįlflutningi. En žaš er önnur saga. Mķn vegna mį Elķas kalla mįlflutning minn ömurlegan. En žaš er verra žegar menn skilja ekki helstu grundvallaratriši frambošs og eftirspurnar.

Offramboš af orku myndi veikja samningsstöšu Ķslands

Elķas viršist įlķta aš žaš sé śt ķ hött aš skoša sęstrengsmöguleikann nśna af žvķ orkukerfiš hér sé ekki „meš yfirfljótandi orku eins og var fyrir fimm įrum“. M.ö.o. aš žaš žurfi aš virkja svo mikiš fyrir sęstrenginn. Śt frį žessu mį ętla aš Elķasi žętti sęstrengshugmyndin vera mun įhugaveršur kostur ef hér vęri allt yfirfljótandi ķ virkjašri orku (sem enginn kaupandi vęri aš hér innanlands).

Žaš aš sęstrengur sé ekki įhugaveršur vegna žess aš hér er ekki offramboš af orku nś um stundir er aušvitaš alveg galin röksemd. Allir sem eitthvaš žekkja til višskiptalögmįla vita aš viš slķkar ašstęšur vęri samningsstaša Ķslands gagnvart orkusölu meš žeim hętti, aš višsemjandinn vęri ķ sterkari stöšu en ella til aš nį orkuveršinu nišur. Žaš ętti aš vera öllum augljóst - hvort sem višsemjandinn vęri stórišja hér į landi eša bresk stjórnvöld vegna fyrirhugašs sęstrengs.

Žaš er sem sagt miklu fremur kostur heldur en galli hversu lķtiš er nś um umframafl ķ ķslenska raforkukerfinu. Sś staša er til žess fallin aš styrkja samningsstöšu Ķslands žegar semja į um fyrirkomulag višskipta vegna sęstrengs. M.ö.o. žį er offramboš af raforku alls ekki heppilegt sem forsenda sęstrengs.

Mögulega losnar senn jafngildi rśmlega hįlfrar Kįrahnjśkavirkjunar

Žar aš auki er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš eftir einungis um fjögur įr renna hér śt stórir raforkusamningar. Sem eru annars vegar vegna jįrnblendiverksmišju Elkem (ķ eigu China Bluestar) og hins vegar vegna įlvers Noršurįls (ķ eigu Century Auminum žar sem hrįvörurisinn Glencore er stęrsti hluthafinn). Žar er samtals um aš ręša nįlęgt 2,5-2,6 milljónir MWst af raforku įrlega, sem žessi tvö erlendu stórišjufyrirtęki hafa notaš. Sem er įmóta magn eins og um 55% af framleišslu risavirkjunarinnar kennd Kįrahnjśka og Fljótsdal.

Žaš er ekki unnt aš gefa sér žaš aš nśverandi kaupendur žessarar orku hafi įfram nęgan įhuga į aš kaupa alla žį orku įfram eftir 2019. Ķ žvķ sambandi er sérstaklega mikilvęgt aš muna aš Century Aluminum (Noršurįl) stendur nś ķ mįlaferlum viš HS Orku um gildi orkusamnings fyrirtękjanna vegna įlvers sem var fyrirhugaš aš reisa ķ Helguvķk. Ef Century hefur betur ķ žeim mįlaferlum skulu menn ekki lįta sér koma į óvart aš nęsta skref Century yrši aš vilja nżta žį orku fyrir įlveriš į Grundartanga (eins og minnst var į ķ nżlegri grein ķ Kjarnanum).

Helguvķkurorkan er sennilega ętluš fyrir Grundartanga

Žennan möguleika veršur aš hafa ķ huga. Einhver kynni aš orša žetta svo aš vegna žessarar óvissu sé nįnast allur ķslenski orkugeirinn ķ gķslingu Century Aluminum um žessar mundir. Žaš er vonandi oršum aukiš. En žarna eru óśtkljįš afar mikilvęg hagsmunamįl og nišurstaša žeirra gęti dregiš stórlega śr lķkum į nżjum stórum raforkusamningi milli Noršurįls og Landsvirkjunar. Žar meš gęti mikiš af raforku veriš į lausu eftir örfį įr (auk žess sem ennžį er ósamiš viš Elkem um raforkuvišskipti eftir 2019).

Ķ mķnum huga veršur ekki framhjį žvķ litiš aš svo viršist sem umręddur įgreiningur vegna žess sem kalla mętti Helguvķkurorkuna, snśist oršiš um eitthvaš allt annaš en įlver ķ Helguvķk. Sem nįnast śtilokaš er aš geti risiš, žvķ hvorki eru višskiptalegar forsendur į įlmörkušum heimsins til aš reisa nżtt įlver hér, né er unnt aš śtvega nżju įlveri hér nęga raforku į žvķ lįga verši sem er forsenda nżs įlvers. Žaš stefnir žvķ ķ žaš aš gildandi starfsleyfi Helguvķkurįlvers renni śt (ķ lok gildistķmans sem er įrslok 2024) įn žess aš įlveriš rķsi. Og žess vegna leitar Century nś allra leiša til aš gera sér sem mest veršmęti śr žessu starfsleyfi og žeim orkusamningum sem geršir voru ķ tengslum viš fyrirhugaš įlver ķ Helguvķk.

Sęstrengur er mjög įhugaveršur möguleiki fyrir Ķsland 

Žaš er sem sagt óvķst hvort Landsvirkjun og Century munu nį samningum um įframhaldandi óbreytt raforkukaup til langs tķma eftir 2019. Og ennžį liggur heldur ekki fyrir nišurstaša um įframhaldandi orkukaup Elkem. Žaš er žvķ ekki bara ešlilegt heldur lķka mikilvęgt fyrir Landsvirkjun og žjóšina alla aš skoša vandlega ašra įhugaverša orkukaupendur. Žar gęti sęstrengur oršiš ķ lykilhlutverki.

En hvaš svo sem vangaveltum um Helguvķk og Grundartanga lķšur, žį er sęstrengur fyrst og fremst įhugaveršur möguleiki til aš auka verulega aršsemina af raforkusölu Landsvirkjunar (og annarra orkufyrirtękja hér). Žaš eitt og sér ętti aš vera nęgileg įstęša til aš skoša sęstrengsmöguleikann af mikilli alvöru. Og tregša išnašarrįšherra til beinna višręšna viš bresk stjórnvöld um žetta mögulega verkefni er meš öllu óskiljanleg. Žvķ sś tregša er beinlķnis andstęš hagsmunum Ķslands (en hentar Century Aluminum og Elkem alveg prżšilega).

Offramboš af orku er ekki naušsynleg forsenda sęstrengs

Nišurstašan er žvķ sś aš žaš er alls ekki forsenda sęstrengs aš hér sé offramboš af raforku. Žvert į móti er lķtiš orkuframboš nś um stundir til žess falliš aš styrkja samningsstöšu Ķslands gagnvart nżjum mögulegum raforkukaupendum - hvort sem er gagnvart t.d. nżrri stórišju hér į landi eša gagnvart sęstrengsverkefninu. Og žess vegna er sennileg mun betra aš fara ķ slķkar višręšur nśna - heldur en t.d. eftir nokkur įr žegar hér kann aš verša tķmabundiš offramboš af raforku vegna mögulegra snśninga nśverandi orkukaupenda śr stórišjugeiranum.

Eins og stašan er ķ dag er réttast aš lķta svo į aš śt frį tķmaramma sęstrengsverkefnis eru góšar lķkur į aš nęg raforka yrši fyrir hendi fyrir sęstreng. Žar gęti m.a. veriš um aš ręša  orku sem kann aš losna įriš 2019. Og ennfremur orka sem Landsvirkjun hefur kynnt ķ sķnum forsendum um bętta nżtingu virkjana, nżtingu vindorku o.fl. Žaš er žvķ alls ekki skynsamlegt aš lķta svo į aš skortur į orku standi gegn žvķ aš formlegar višręšur fari af staš milli Ķslands og Bretlands um sęstrengsverkefniš.

Engin įstęša til aš bķša meš višręšur

Žaš myndi svo koma miklu betur ķ jós ķ žeim višręšum Breta og ķslendinga hvaša svišsmynd vęri žarna raunhęfust. Ž.e. hver vęri orkužörfin vegna sęstrengs og hvenęr hśn žyrfti aš vera til stašar. Slķk atriši er unnt aš ręša hvenęr sem er og nś er góšur tķmapunktur til žess - vegna mikils vilja breskra stjórnvalda nś um stundir til aš skapa tengingar viš nżja orkuframleišendur. Žaš er lķka mikill kostur nśna aš hér er ekki offramboš af raforku - žvķ offramboš gęti veikt samningsstöšu Ķslands gagnvart raforkuveršinu. Žetta eru augljósar stašreyndir. Og žess vegna er nś mjög góšur tķmi til aš fara ķ višręšur um sęstreng.


Upprunavottorš raforku eru įhugaverš tekjulind

Undanfarnar vikur hefur skapast nokkur umręša ķ fjölmišlum og vķšar um upprunavottorš eša upprunaįbyrgšir vegna gręnnar raforku. Žvķ mišur hefur žessi umręša einkennst af talsveršum misskilningi og vanžekkingu. Og margir žeirra sem hafa tjįš sig um žessi mįl hafa bersżnilega lķtt reynt aš kynna sér efniš įšur en žeir fjöllušu um žaš og ennžį sķšur löggjöfina sem um žetta fjallar. Hér veršur śtskżrt hvaš žaš er ķ raun og veru sem felst ķ svona upprunavottoršum og hver tilgangurinn er meš slķkum vottoršum.

Ķ žessari grein er einnig śtskżrt aš slķk upprunavottorš, sem gefin eru śt vegna ķslenskra orkufyrirtękja ķ samręmi viš ķslenska löggjöf, takmarka į engan hįtt möguleika til aš kynna og/eša selja ķslenska raforku sem endurnżjanlega eša hreina orku. Upprunavottorš draga sem sagt ekki į neinn hįtt śr hreinleika eša hreinni ķmynd ķslenskrar raforku.

Žaš er lķka mikilvęgt aš leišrétta žaš, sem sjį hefur mįtt haldiš fram, aš upprunavottoršin og hugmyndir um sęstreng milli Ķslands og Evrópu tengist meš einhverjum hętti. Žarna į milli eru nįkvęmlega engin tengsl. Enda hafa upprunavottorš ekkert meš raforkuflutninga aš gera né hafa žau įhrif į innflutning eša śtflutning a raforku. Ķ umręšunni undanfariš hefur žvķ mišur oft mįtt sjį žessu öllu blandaš saman ķ einn hręrigraut. Sem er til žess falliš aš rugla fólk ķ rżminu og śtbreiša misskilning sem į sér enga stoš ķ raunveruleikanum. Žaš furšulegasta er aš enginn fjölmišill hefur séš įstęšu til aš fjalla um žessi mįl meš vöndušum hętti. 

Upprunavottorš er opinber stašfesting į uppruna orkueiningar

Ķ hnotskurn felst upprunaįbyrgš eša upprunavottorš raforku ķ žvķ aš raforkuframleišandi getur fengiš opinbera višurkenningu į žvķ aš tiltekiš magn af orku, sem hann hefur framleitt į įkvešnu tķmabili, hafi veriš framleidd meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda. Hver slķk višurkenning nęr til einnar einingar af raforku (svo sem einnar MWst). Žetta fyrirkomulag eša kerfi er vel žekkt ķ mörgum löndum, m.a. ķ Bandarķkjunum og Evrópulöndum.

Raforkuframleišandi sem framleišir gręna orku getur selt slķk upprunavottorš. Hvert vottorš nęr til einnar einingar af gręnni raforku sem fyrirtękiš hefur framleitt į įkvešnu tķmabili. Sį sem kaupir žetta upprunavottorš er ķ reynd aš kaupa stašfestingu į žvķ aš ein eining af gręnni raforku hafi veriš framleidd į įkvešnu tķmabili. Hver og ein upprunaįbyrgš eša upprunavottorš er žvķ stašfesting į žvķ  aš umrędd gręn eining af raforku (oftast ein MWst) hafi veriš framleidd. Og aš meš kaupum į upprunavottoršinu hafi kaupandinn styrkt eša eflt framleišslu gręnnar raforku.

Upprunavottorš mį selja og sį sem kaupir upprunavottorš mį nżta sér hina opinberu stašfestingu til aš sżna aš meš kaupunum į upprunavottoršinu hafi hann įtt žįtt ķ aš styšja viš framleišslu į gręnni orku. Umręddur stušningur kaupanda upprunavottoršins felst ķ žvķ aš hann greiddi vissa fjįrhęš fyrir upprunavottoršiš, sem eru auknar tekjur fyrir žann sem framleiddi hina gręnu orku. Žar meš hlaut umręddur framleišandi gręnu orkunnar meiri tekjur vegna umręddrar orkueiningar en ella hefši veriš.

Grunnurinn felst ķ žvķ aš hvetja til minni losunar gróšurhśsalofttegunda

Tilgangurinn meš upprunavottoršum gręnnar raforku er fyrst og fremst sį aš liška fyrir žvķ aš hlutfall slķkrar raforku aukist og um leiš aš hlutfall raforku sem byggist į kolvetnisbruna minnki. Upprunavottorš af žessu tagi eru sem sagt einn žįttur i žvķ aš finna įrangursrķkar leišir eša hvata til aš auka framleišslu į orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum. Og reyna žannig aš tempra eša draga śr bruna į kolvetniseldsneyti, ž.e. kolum, jaršgasi og olķu, til raforkuframleišslu.

Markmišiš meš žessu er aš vinna gegn losun gróšurhśsalofttegunda. Sem hefur veriš įlitinn mikilvęgur žįttur ķ alžjóšasamstarfi a.m.k. allt frį įrinu 1992, žegar samžykktur var Samningurinn um varnir gegn loftslagsbreytingum (UN Framework Convention on Climate Change; FCCC). Žar er um aš ręša vķštękt alžjóšlegt samstarf, sem m.a. Ķsland hefur tekiš žįtt ķ.

Markmišiš er aš auka hlutfall gręnnar raforku

Mikilvęgasta atrišiš aš baki žessarar alžjóšasamvinnu felst sem sagt ķ žvķ aš auka hlutfall endurnżjanlegrar raforku og annarrar orkuvinnslu. Žaš er alkunna aš vķšast hvar ķ heiminum er dżrara aš vinna raforku meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda heldur en raforku sem framleidd er meš kolvetnisbruna (sbr. einkum kolaorkuver og gasorkuver). Žess vegna hefur veriš leitast viš, vķša um heiminn, aš finna leišir og skapa hvata sem gera žaš įhugavert aš auka gręna raforkuframleišslu žrįtt fyrir kostnašinn.

Žar er um aš ręša mjög margvķslegar ašgeršir. Styrkjakerfi af żmsu tagi til handa gręnum orkuframleišendum eru alžekkt. Og vķša er beitt beinum nišurgreišslum til endurnżjanlegrar orkuframleišslu. Ķ sumum löndum hefur veriš sett lagalega bindandi skylda į raforkufyrirtęki um aš tiltekiš lįgmarkshlutfall framleišslunnar žurfi aš vera gręn orka (slķkt fyrirkomulag er t.d. algengt ķ fylkjum Bandarķkjanna). Allar eiga žessar ašgeršir žaš sameiginlegt aš žęr eiga aš virka sem hvati til aukinnar framleišslu gręnnar raforku, ž.e. raforkuvinnslu meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda.

Upprunavottoršin eru einn žįttur ķ fjölbreyttu hvatakerfi

Upprunavottorš vegna gręnnar raforku eša endurnżjanlegrar raforku eru einn žįttur ķ žessu hvatakerfi. Meš löggjöf um upprunavottorš er raforkufyrirtękjum, sem framleiša gręna raforku, heimilaš aš selja opinbera višurkenningu į žvķ aš tiltekin framleidd raforka hafi veriš framleidd meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda (t.d. meš vatnsafli, jaršvarma, sólarorku eša vindorku). Žar meš getur viškomandi raforkuframleišandi haft meiri tekjur af hverri seldri einingu af gręnni raforku, heldur en hverri seldri einingu af raforku sem hefur veriš framleidd meš t.d. kolabruna ķ kolaorkuveri.

Žetta myndar hvata til aš framleiša gręna raforku, žvķ tekjur vegna slķkrar raforkuframleišslu verša meiri en ella vęri. Og žar meš veršur orkufyrirtękinu t.d. aušveldara aš fjįrmagna sig og hefur meiri möguleika til aš auka ennžį meira viš gręna raforkuframleišslu.

Žetta leišir til žess aš hlutfall gręnnar raforkuframleišslu į aš geta aukist hrašar en ella vęri į žvķ svęši sem kerfi upprunavottoršanna nęr til. Ķ okkar tilviki er umrętt svęši löndin innan EES og ESB (vegna žess aš ķ žvķ samstarfi hafa veriš settar sameiginlegar višmišanir um upprunaįbyrgšir, enda eru orku- og loftslagsmįl hluti af samstarfinu skv. samningi okkar um EES). Annaš įmóta kerfi er t.d. ķ Bandarķkjunum.

Sumir kaupendur upprunavottorša leggja įherslu umhverfisvitund

Kaupendur aš upprunavottoršum um framleidda gręna raforku geta veriš afar mismunandi. En meš kaupunum hefur sérhver slķkur kaupandi aukiš tekjur žess sem framleiddi hina gręnu raforku sem upprunavottoršiš vķsar til. Og žar meš stutt viš eša eflt framleišslu į gręnni raforku.

Sjįlfir njóta kaupendur upprunavottorša mismunandi hags af višskiptunum. Sumir kaupendur raforku (oftast fyrirtęki) sjį hag ķ žvķ aš kaupa slķk upprunavottorš til aš sżna aš žeir vilja stušla aš aukinni framleišslu į gręnni orku. Ķ slķku tilviki snśast višskiptin meš upprunavottorš sem sagt fyrst og fremst um umhverfisvitund.

Mögulega mun t.d. aš nżtt gagnver Apple ķ Danmörku kaupa upprunavottorš vegna allrar raforkunotkunar gagnaversins, žvķ Google hefur lagt mikla įherslu į aš gagnaveriš muni verša kolefnishlutlaust eša sem nęst žvķ. Gagnaver ķ Danmörku, sem tengt er danska raforkuflutningskerfinu, mun aš vķsu įvallt nota bęši gręna raforku og raforku frį kolvetnisbruna. En meš kaupum į upprunavottoršum getur gagnaver žar ķ landi sżnt aš žaš styšji viš gręna raforkuframleišslu og vilji žar meš nįlgast kolefnishlutleysi.

Sumir kaupendur upprunavottorša eru aš uppfylla lagaskyldu

Ef kaupandi aš upprunavottorši er aftur į móti raforkufyrirtęki sem framleišir raforku meš kolabruna eša gasbruna, er žaš oftast ķ žeim tilgangi aš nota vottoršiš til aš uppfylla lagalega skyldu sķna um aš fyrirtękiš (kaupandi upprunavottoršanna) hafi stušlaš aš žvķ aš tiltekinn fjöldi eininga af gręnni raforku var framleidd į įkvešnu tķmabili. Eins og įšur sagši žį eru slķkar reglur ķ gildi ķ mörgum fylkjum ķ Bandarķkjunum. Og žess vegna er mikilvęgur markašur meš upprunavottorš žar ķ landi.

Žaš er žvķ svo aš bęši kaupandi og seljandi upprunavottoršs hafa gagnsemi af višskiptunum. Sį sem var hinn raunverulegi framleišandi umręddrar gręnnar einingar af raforku fékk hęrri tekjur af žeirri orku en ella hefši veriš - og er žvķ aš hagnast meira af raforkuframleišslu sinni en ella vęri. Žaš skapar augljóslega efnahagslegan hvata til aš gręn raforkuframleišsla verši meiri en ella vęri. Og kaupandi upprunavottorša getur nżtt žau til aš uppfylla lagalega skyldu um aš styšja viš framleišslu gręnnar orku og/eša til aš sżna umhverfisvitund.

Hluti af opinberri orkustefnu

Žó svo kerfiš sem kennt er viš upprunavottorš gręnnar raforku henti žeim sem višskiptin stunda, er ekki žar meš sagt aš žetta kerfi upprunavottorša sé óumdeilt. Til aš kerfiš virki sem skyldi, ž.e. skapi ķ reynd nógu sterka hvata til aš gręn raforkuframleišsla aukist meira en ella vęri, er ęskilegt aš veršiš į upprunavottoršunum sé žokkalega hįtt. Veršiš į upprunavottoršum ręšst af framboši og eftirspurn į markašnum. Ef veršiš er mjög lįgt yfir lengri tķma er hętt viš aš kerfiš stušli lķtt aš aukinni gręnni raforkuframleišslu.

Žetta kerfi upprunavottorša raforku er sem sagt hluti af opinberri orkustefnu. Og eins og öll önnur afskipti stjórnvalda af orkumįlum er slķkt kerfi eša fyrirkomulag ešlilega umdeilanlegt. Žetta kerfi upprunavottorša er ķ reynd bara enn eitt dęmiš um žaš hvernig raforkugeirinn vķša um heiminn stjórnast mjög af margvķslegum afskiptum stjórnvalda. Hér könnumst viš t.d. vel viš slķk afskipti ķ formi hįrra opinberra gjalda į bensķn og annaš eldsneyti af žvķ tagi. Og ķ formi jöfnunar į hśshitunarkostnaši um landiš. Upprunavottorš eru einfaldlega einn žįttur ķ margvķslegum slķkum afskiptum stjórnvalda af orkumörkušum. 

Hluti af alžjóšlegri orkustefnu og byggir į markašslögmįlum

Svo er lķka vert aš nefna hér aš žetta kerfi upprunavottorša er alls ekki sér-evrópskt kerfi, eins og ętla mętti af sumum skrifum um upprunaįbyrgširnar ķ fjölmišlum sķšustu vikurnar. Vissulega eru reglurnar sem um žetta gilda hér į Ķslandi hluti af žeim reglum sem gilda um žetta ķ löndum Evrópusambandsins (ESB) og öšrum löndum innan Evrópska efnahagssvęšisins (EES). En žekktasta kerfiš af žessu tagi er vafalķtiš žaš bandarķska.

Enda eru Bandarķkin oft framarlega ķ žvķ aš leita umhverfislausna sem byggja į markašslögmįlum. Sem žessi kerfi upprunavottorša einmitt gera; markašurinn stjórnar alfariš verši į upprunavottoršum og žaš er žvķ markašurinn sem sker śr um žaš hvort kerfiš skili žeim įrangri sem vęnst er af žvķ. Annaš slķkt markašstengt kerfi er sala į heimildum til losunar tiltekinna gróšurhśsalofttegunda; stundum nefndar losunarheimildir.

Upprunavottorš hafa engin įhrif į tölur um raforkuframleišslu

Mikilvęgt er aš fólk įtti sig į žvķ aš upprunavottoršin og markašurinn meš žau er algerlega ašskilinn frį sjįlfum raforkumarkašnum. Žess vegna hefur sala eša kaup į upprunavottoršum nįkvęmlega engin įhrif į tölur um framleidda raforku. 

ķsland bżr viš žį óvenjulegu sérstöšu aš hér er nįnast öll raforka framleidd meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda (Noregur er annaš dęmi um slķkt land). Žetta eitt og sér er vafalķtiš meginįstęša žess aš almennum raforkukaupendum hér žykir sumum erfitt aš skilja kerfi upprunavottorša. Og misskilja bakgrunn eša įstęšur žess af hverju žeir sjį kjarnorku og kolvetnisorku tilgreinda į raforkuyfirliti sķnu. Hér skiptir miklu aš aš slķk skrįning hefur nįkvęmlega engin įhrif į žį sérstöšu Ķslands aš vera nęr 100% gręnn raforkuframleišandi.

Upprunavottorš draga ekki śr sérstöšu Ķslands sem 100% gręnn raforkuframleišandi

Žau raforkufyrirtęki hér sem selja upprunavottorš žurfa skv. umręddu fyrirkomulagi aš tiltaka žaš aš vegna sölu upprunavottorša bóki viškomandi orkufyrirtęki sambęrilegt magn af raforku eins og hśn er framleidd į gildissvęši vottoršanna. Žar er um aš ręša hlutfallstölu mišaš viš raforkuframleišslu į gildissvęši upprunavottoršanna (ķ tilviki ķslenskra vottorša er gildissvęšiš löndin innan EES og ESB). Žess vegna mį nś sjį sambęrilegt magn raforku sem unniš hefur veriš meš bruna į jaršefnaeldsneyti eša meš kjarnorku, mišaš viš hlutfall žeirrar raforku sem kaupandinn kaupir ķ raun og veru, tilgreint į višskiptayfirliti raforkukaupenda hér į Ķslandi.  

Žetta er gert til aš koma ķ veg fyrir tvķskrįningu į uppruna hverrar einingar af raforku innan žess svęšis sem upprunavottoršin nį til. Skrįningunni er ętlaš aš tryggja aš hver seld orkueining endurnżjanlegrar orku sé ašeins talin einu sinni ķ sölukerfi upprunaįbyrgša. En, eins og įšur sagši, hefur žessi skrįning engin įhrif į skrįningu um raforkuframleišslu. Umrędd skrįning hefur t.d. engin įhrif į žaš aš hér į Ķslandi er nęr 100% raforkunnar framleidd meš vatnsafli og jaršvarma, eins og tilgreint er skżrt og skorinort ķ gögnum Orkustofnunar. Rétt eins og norska orkustofnunin tilgreinir aš nįlęgt 100% allrar raforku i Noregi er framleidd meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda (nęr allt meš nżtingu vatnsafls). Žarna breytir engu aš norsk raforkufyrirtęki selja mikiš af upprunaįbyrgšum.

Upprunavottorš skapa ķslenskum raforkufyrirtękjum kęrkomnar aukatekjur

Žetta kerfi upprunavottorša hefur sem sagt engin įhrif į opinbera skrįningu į žvķ hvernig ķslensk orka er framleidd. Eftir sem įšur er žar mišaš viš hinar raunverulegu stašreyndir. Hér į Ķslandi er nįlęgt 100% allrar raforku framleidd meš nżtingu endurnżjanlegrar aušlinda. Og upprunavottoršin breyta engu žar um.

Hver sem er getur vitnaš til žessarar stašreyndar um raunverulegan uppruna ķslenskrar raforkuframleišslu ķ tengslum viš framleišslu sķna eša kynningu į vörum sķnum eša žjónustu. Žess vegna er ekkert endilega įhugavert fyrir fyrirtęki sem kaupa og nota raforku į Ķslandi aš kaupa sérstök upprunavottorš. Žaš er einfaldlega undir hverjum raforkukaupanda komiš hvort hann kżs aš kaupa opinber upprunavottorš - og hver og einn raforkuframleišandi ręšur žvķ hvort hann sękist eftir aš selja slķk vottorš.

Fyrir ķslensk orkufyrirtęki gefur sala į  upprunavottoršum kęrkomnar višbótartekjur. Sem nżtast til aš auka hagnaš fyrirtękjanna og eftir atvikum til aš lękka raforkuverš hér örlķtiš og/eša auka aršgreišslur fyrirtękjanna til eigenda sinna - sem fyrst og fremst er ķslenskur almenningur. Ekki veitir af slķkum višbótartekjum hér į landi, žar sem aršsemin af raforkuvinnslunni er almennt miklu lęgri hér en gengur og gerist vķšast hvar annars stašar ķ hinum vestręna heimi (sem er vegna mikillar raforkusölu hér til stórišju).

Žess vegna hentar žetta kerfi upprunavottorša Ķslendingum ķ reynd prżšilega. Tekjurnar sem žetta skilar hafa aš vķsu ekki veriš nema nokkur hundruš milljónir króna į įrsgrundvelli. En žaš hljóta žó aš teljast kęrkomnar aukatekjur. Ennžį mikilvęgara er žó aš sjįlfsögšu aš ķslensk orkufyrirtęki fįi ašgang aš fjölbreyttari hópi raforkukaupenda, hvort sem žaš gerist meš margvķslegri uppbyggingu hér į landi og/eša meš sęstreng.

Undanfariš hefur vķša mįtt sjį óvandaša umfjöllun um upprunavottorš

Hér į landi hafa undanfariš vķša birst villandi upplżsingar eša yfirlżsingar um ešli og tilgang svona upprunavottorša. Žar hafa veriš notuš gildishlašin delluhugtök eins og aflįtsbréf, upprunavottorš sögš skerša orkuķmynd Ķslands og vottoršin veriš beintengd viš hugmyndir um sęstreng milli Ķslands og Bretlands. Allt er žaš tóm vitleysa.

Žaš er kannski skiljanlegt aš įróšursfjölmišlun sem einblķnir į hagsmuni stórišjunnar hér og viršist umhugaš um aš koma höggi į tilraunir Landsvirkjunar til aš leggja įhersla į aukna aršsemi, reyni aš śtbreiša žvęlu um upprunavottorš. Verra er aš sjį misskilning eša rangfęrslur um žetta kerfi koma frį įbyrgari fjölmišlum eins og Bęndablašinu og Morgunblašinu. Stašreyndin er sś aš sala upprunavottorša breytir engu um tölur um raunverulega orkuframleišslu į Ķslandi. Og slķk višskipti geta ekki meš nokkrum hętti skert ķmynd Ķslands sem lands sem framleišir nįlęgt 100% raforkunnar meš nżtingu endurnżjanlegra aušlinda.

Lokaorš

Upprunavottorš eru hluti af žvķ fyrirkomulagi aš hvetja til aukinnar framleišslu į gręnni orku og efla umhverfisvitund fólks. Hvort žetta er góš og įrangursrķk leiš til žess er umdeilt. Sjįlfum hefur mér žótt fremur ólķklegt aš žessi tiltekna leiš skili jafn góšum įrangri eins og henni er ętlaš aš gera. En žaš er aušvitaš matsatriši.

Ašalatrišiš er žó žaš, aš žessi leiš getur virkaš sem hvatning til meiri framleišslu į endurnżjanlegri raforku. Og žannig veriš einn žįttur ķ žvķ aš vinna gegn losun gróšurhśsalofttegunda. Žaš viršast sumir Ķslendingar eiga erfitt meš aš skilja - og einkum og sér ķ lagi žeir sem lįta tortryggni śtķ śtlendinga og einkum ESB blinda heilbrigša skynsemi sķna.

Upprunavottorš eru eitt af mörgum tękjum ķ alžjóšlegri samvinnu um aš sporna gegn neikvęšum loftslagsbreytingum. Žaš er stašreynd žessa mįls. Žaš er svo įlitamįl hvort žessi leiš upprunavottorša reynist hafa umtalsverš jįkvęš įhrif ķ žeirri barįttu. Žaš mun tķminn leiša ķ ljós.


Hagsmunir Century Aluminum ķ öndvegi?

Žaš viršist vinsęlt žessa dagana aš halda žvķ fram aš hugmyndir sem Landsvirkjun hefur sett fram um sęstreng milli Ķslands og Bretlands séu lķtt raunhęfar. Nś sķšast skrifaši Skśla Jóhannsson, verkfręšingur, grein um žessi efni ķ Morgunblašiš. Skśli hefur ķtrekaš lżst efasemdum um įgęti sęstrengs og sagt Landsvirkjunar žurfa aš nįlgast mįliš af meira raunsęi. Og lagt įherslu į aš fara hęgt ķ könnun verkefnisins. Nś sķšast beinir Skśli spjótum sķnum aš nżlegri grein  eftir Óla Grétar Blöndal Sveinsson, framkvęmdastjóra žróunarsvišs Landsvirkjunar. Hér veršur vikiš aš helstu sjónarmišunum hjį Skśla og bent į af hverju įrķšandi er aš ganga vasklega til verks ķ višręšur viš Breta um sęstreng.

Vöngum velt um orkumagn og orkuverš

Žaš sem einkennir skrif Skśla er hversu lagiš honum er aš telja upp möguleg vandamįl sem tengjast kunna sęstrengsverkefninu, en er minna ķ žvķ aš leita lausna. Ķ sķšustu grein sinni finnur hann aš žvķ aš Landsvirkjun vanmeti hversu mikiš vatnsafl og jaršvarma žurfi aš virkja vegna strengsins. Skśli viršist einnig telja ólķklegt aš hugmyndir um aš öll orka sem seld yrši um strenginn til Bretlands myndi njóta góšs veršs, eins og gerist meš sérstökum samningum sem samiš hefur veriš um ķ Bretlandi sķšustu misserin.

Hér er sem sagt velt vöngum um orkumagn og orkuverš. Žaš er hįrrétt hjį Skśla aš óvissa er um bęši žessi mikilvęgu atriši. En žeirri óvissu veršur ekki eytt meš sķfelldum śrtölum eša vangaveltum. Farsęlasta leišin til aš fį į hreint hvernig af žessu verkefni gęti oršiš, er aš beinar og formlegar višręšur eigi sér staš milli ķslenskra og breskra stjórnvalda. Eins og breski orkumįlarįšherrann hefur žegar stungiš upp į. En ķslenski išnašarrįšherrann hefur žvi mišur hafnaš slķkum višręšum - žar sem rįšherrann viršist taka hagsmuni stórišju fram fyrir hagsmuni žjóšarinnar.

Hagsmunir žeirra sem vilja aš mįliš tefjist

Žaš er óvķst hver yrši nišurstašan ķ višręšum Ķslendinga og Breta um sęstreng. Ég er bjartsżnn um aš nišurstašan gęti oršiš mjög hagstęš Ķslendingum. Bresk stjórnvöld hafa undanfariš veriš reišubśin aš tryggja mjög hįtt lįgmarksverš fyrir nżjan ašgang aš orku, m.a. frį vindorkuverum og kjarnorku. Fįtt er žvķ til fyrirstöšu aš Bretar myndu einnig telja žaš įhugavert aš fara slķka leiš vegna orku frį Ķslandi. Žaš grundvallaratriši, svo og nįnari śtfęrsla į orkuvišskiptum um sęstreng, fęst aldrei į hreint nema meš beinum višręšum.

Višręšur af žvķ tagi geta vart talist hįskalegar. Žvķ ķ žeim felst nįkvęmlega engin skuldbinding, heldur er žeim ętlaš aš upplżsa mįliš betur. Žaš er įhugavert aš velta ašeins fyrir sér hver hefur mesta hagsmuni af žvķ aš slķkar višręšur tefjist. Žaš blasir viš. Framundan er aš stórir orkusamningar renni śt. Įriš 2019 renna śt samningar viš bęši Elkem (jįrnblendiverksmišjuna) og Century Aluminum (įlver Noršurįls). Og nokkrum įrum sķšar renna śt fleiri orkusamningar Century. Žessum stórišjufyrirtękjum hentar best aš sem allra minnst samkeppni sé um ķslenska orku. Og vilja žvķ ekki fyrir nokkurn mun aš sęstrengsmįliš komist į góšan skriš.

Setjum hagsmuni žjóšarinnar ķ forgang

Žaš er skiljanlegt aš talsmenn stórišjunnar vilji gera sem minnst śr žvķ aš raforkusamningar séu brįšum aš renna śt. Eins og Įgśst Hafberg, framkvęmdastjóri hjį Noršurįli, gerši nżveriš ķ grein į Kjarnanum (sbr. svar mitt viš žeirri grein). En žaš er einkennilegt hvaš sumir sem viršast ekki tengjast stórišjunni eru ęstir ķ aš vara viš hugmyndum um sęstreng. Nęr vęri aš viškomandi legšu įherslu į aš hvetja ķslensk stjórnvöld til beinna višręšna viš Breta - til aš fį betri upplżsingar um žaš hverju sęstrengsverkefniš gęti skilaš žjóšinni. Žvķ žaš er afar mikilvęgt aš mįliš verši skošaš śt frį žjóšarhagsmunum og aš stórišjuhagsmunir fįi ekki aš rįša feršinni.

Einangrašur raforkumarkašur Ķslands merkir lįga aršsemi

Ķsland er langstęrsti raforkuframleišandi heimi mišaš viš stęrš žjóša (per capita) - og öll sś raforka kemur frį endurnżjanlegum aušlindum. Ķ žessu flest mikil sérstaša fyrir Ķsland. Og žaš er augljóst aš fyrir svo stóran raforkuframleišanda vęri mjög įhugavert aš hafa ašgang aš raforkumörkušum žar sem unnt er aš selja mikiš af raforku į mjög hįu verši. Slķkan ašgang eša flutningsleiš höfum viš žvķ mišur ekki. 

Žess vegna er žaš fyrst og fremst įlišnašur og önnur stórišja sem nżtir hina ódżru og įreišanlegu ķslensku orku. Fyrir vikiš er aršsemin af nżtingu ķslensku orkuaušlindanna afar lįg. Flutningsleiš um sęstreng gęti gjörbreytt žessu og skapaš žjóšinni miklar gjaldeyristekjur. Žaš sem nś er til skošunar er hvort žarna mętti nżta mikinn įhuga Breta į aš greiša alveg sérstaklega hįtt verš. Žetta eru atriši sem viš hljótum aš vilja kanna til fulls.

Orkumagn og orkuverš kallar į beinar višręšur

Viš getum endalaust haldiš įfram aš fabślera um žaš hvaša orkumagn žurfi fyrir sęstreng og hvašan sś orka žurfi aš koma og hvaša verš kunni aš fįst fyrir orkuna. Kannski žarf aš virkja lķtiš og kannski žarf aš virkja mikiš. Kannski kann aš bjóšast hįtt verš vegna raforkusölu um sęstreng en kannski ekki. 

Gallinn er sį aš žessi umręša ein og sér skilur okkur eftir spólandi ķ hjólförunum. Til aš komast til botns ķ žessu žarf beinar višręšur viš bresk stjórnvöld og breska orkugeirann. Lķkt og breski orkumįlarįšherrann hefur einmitt lagt til.

En išnašarrįšherra Ķslands kżs aš halda įfram aš skoša mįliš śt frį sjónarhorni sem žvķ mišur er svo žröngt aš nišurstašan er alltaf handan sjóndeildarhringsins. Beinar višręšur eru naušsyn - til aš bęši Skśli og ég og ašrir geti fengiš žaš į hreint hvaša orkuverš vęri um aš ręša og hvernig mętti standa aš verkefninu. Og hvort žar vęri um aš ręša įhugaveršan kost fyrir ķslensku žjóšina ešur ei.


Samįl į villigötum

Rangfęrslur og villandi upplżsingar hafa upp į sķškastiš borist frį snyrtilegum skrifstofum framkvęmdastjórnar Noršurįls og Samįls. Žar er žvķ m.a. haldiš fram aš mešalverš til į įlvera į Ķslandi sé 29-30 USD/MWst. Sem er augljóslega rangt.

Hér veršur fjallaš um žetta mešalverš og hvernig Noršurįl og Samįl hafa flękt sig ķ dellubošskap. Sem felst ķ žvķ aš vitna til talna sem eru gefnar upp ķ trśnašarskżrslum breska fyrirtękisins CRU Group og eru augljóslega rangar.

Framsetning žeirra Įgśsts Hafberg hjį Noršurįli og Péturs Blöndal hjį Samįli į umręddum tölum ķ greinum sem žeir hafa veriš aš birta, er annaš hvort til merkis um aš žeir hafi ótrślega takmarkaša žekkingu į ķslenska orkumarkašnum eša aš žeir kjósi aš lķta framhjį stašreyndum og kynni af įsetningi tölur sem augljóslega eru rangar. Žarna er žvķ annaš hvort į feršinni furšuleg vanžekking žeirra eša markviss vilji til aš villa um fyrir lesendum um žaš hvaš įlverin hér eru aš borga fyrir raforkuna.

Ófagleg vinnubrögš Noršurįls

Žarna fór ķ fararbroddi Įgśst Hafberg, framkvęmdastjóri hjį Noršurįli, meš flaum af rangfęrslum ķ grein sem birtist nżveriš į Kjarnanum. Sś grein ber merki um afskaplega ófagleg vinnubrögš framkvęmdastjórans og skort į viršingu fyrir stašreyndum. Ķ žessu sambandi mį nefna eftirfarandi rangfęrslur:

  • Ķ fyrsta lagi hélt umręddur framkvęmdastjóri hjį Noršurįli žvķ fram aš ég hefši fariš rangt meš tölur ķ nżlegri grein um raforkuverš til įlvera. Sannleikurinn er žó sį aš ég fór žar rétt meš allar tölur, sbr. nżlega svargrein mķna žar um.
  • Ķ öšru lagi reyndi framkvęmdastjóri Noršurįls aš gera lķtiš śr mķnum mįlflutningi um žau tķmamót sem eru aš eiga sér staš ķ efnahagssögu Ķslands. Sem m.a. felast ķ žvķ aš raforkusamningur Noršurįls og Landsvirkjunar, žar sem Noršurįl nżtur sannkallašs botnveršs, er aš renna śt įriš 2019. Framkvęmdastjórinn talaši um „misskilning“ minn ķ žessu efni. Sannleikurinn er žó sį aš um žetta er nįkvęmlega enginn misskilningur (eins og ég rakti lķka ķ įšurnefndri svargrein). Žaš aš yfirstjórn Noršurįls reyni aš lįta lķta svo śt sem samningurinn viš Landsvirkjun sé ekki aš renna śt - eša aš Noršurįl eigi įfram sjįlfkrafa ašgang aš orkunni - er eiginlega alveg dįsamleg ósvķfni hjį framkvęmdastjóra Noršurįls.
  • Ķ žrišja lagi hefur umręddur framkvęmdastjóri Noršurįls haldiš žvķ fram aš mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi sé 30 USD/MWst. Žetta er lķka rangt - eins og allt hitt hér aš ofan sem Įgśst Hafberg hefur haldiš fram. En žaš er žetta atriši sem ég ętla sérstaklega aš beina sjónum aš hér ķ žessari grein.

Til aš kóróna vitleysuna dreifši svo umręddur framkvęmdastjóri Noršurįls upplżsingum śr trśnašarskżrslu CRU ķ tölvupósti og į samfélagsmišlum. Sem olli žvķ aš starfsmenn hjį CRU fengu nįnast įfall, žegar žeir fréttu af žessari mešferš į trśnašarupplżsingum. Allt sżnir žetta hversu fįdęma ófaglegur og yfirgengilega ósvķfinn viškomandi framkvęmdastjóri Noršurįls er. Og žaš er įhugavert aš umręddur framkvęmdastjóri situr ķ skjóli forstjóra Noršurįls, sem žar meš hlżtur aš teljast vera höfušpaurinn ķ žessum dellumįlflutningi Noršurįls.

Beinum sjónum aš mešalverši allra orkufyrirtękjanna

Ég hef žegar svaraš rangfęrslum Noršurįls ķ minn garš og ętla ekki aš žreyta lesendur žessarar greinar meš meiri endurtekningu į žvķ. Hér ętla ég aftur į móti aš beina athyglinni aš upplżsingum um mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi. Žetta er efni sem ég hef ekki fjallaš sérstaklega um ķ skrifum mķnum undanfariš. Žvķ žar hef ég eingöngu veriš aš skrifa um raforkuveršiš frį Landsvirkjun. 

Hér ķ dag ętla ég sem sagt aš beina athyglinni sérstaklega aš upplżsingum um mešalverš raforku til įlvera į Ķslandi. Ž.e. žegar mišaš er viš raforkusölu frį öllum orkufyrirtękjunum til įlveranna, en ekki bara frį Landsvirkjun, eins og ég hef įšur fókuseraš į ķ skrifum mķnum. 

Meš blessun stjórnar Samįls?

Allar tölur sem ég hef sett fram um raforkuverš til įlišnašar eru réttar. Og mįlflutningur framkvęmdastjóra Noršurįls, Įgśsts Hafberg, hefur veriš tóm žvęla. Og Samįli er lķtill greiši geršur meš žvķ aš Pétur Blöndal, framkvęmdastjóri žessara hagsmunasamtaka įlfyrirtękjanna žriggja į Ķslandi, hefur nś klaufast til aš taka undir sjónarmiš og rangfęrslur sem Noršurįl hefur veriš aš halda fram. Slķkt er einungis til žess falliš aš draga śr trśveršugleika Samįls. Ešlilegast vęri aš stjórn Samįls brygšist viš žessu og gętti žess aš Samįl verši ekki mįlpķpa i dellumįlflutningi Noršurįls.

Pétur Blöndal viršist ekki įtta sig ekki į žvķ aš žęr tölur sem Įgśst (og CRU) hafa sett fram um mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi eru rangar. Žaš kemur į óvart aš jafn talnaglöggur mašur eins og Pétur hafi ekki séš žetta. Nema žaš hafi beinlķnis veriš įsetningur hans aš reyna aš blekkja lesendur meš žvķ aš bera į borš umręddar rangar tölur. Ég į reyndar erfitt meš aš trśa slķku upp į Pétur og held aš hann hafi einfaldlega ekki įttaš sig į stašreyndunum.

Framkvęmdastjóra Samįls og Noršurįls skortir gagnrżna hugsun

Auk Landsvirkjunar eru žaš HS Orka og ON/OR sem selja raforku beint til įlvera. Eins og nefnt var hér ķ upphafi hafa Įgśst Hafberg, framkvęmdastjóri hjį Noršurįli, og Pétur Blöndal, framkvęmdastjóri Samįls, bįšir haldiš žvķ fram aš mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi (meš flutningi) sé į bilinu 29-30 USD/MWst. Og styšja žetta žeim rökum einum, aš žetta sé įlit greiningafyrirtękisins CRU Group.

Gallinn er bara sį aš ef CRU segir aš umrętt mešalverš hér sé į žessu bili (29-30 USD/MWst) žį er augljóst aš CRU hefur rangt fyrir sér. Žvķ rétt tala er talsvert mikiš lęgri. Žetta vita allir sem žekkja eitthvaš örlķtiš til ķslenska orkugeirans og įlišnašarins hér. Nema žeir sem gleypa viš sérhverri tölu frį CRU sem heilögum sannleika og foršast žaš lķkt og heitan eld aš mynda sér eigin skošun eša horfast ķ augu viš stašreyndir.

Žaš aš umrędd tala hjį CRU er of hį hefši Pétur Blöndal įtt aš sjį - og lķka Įgśst Hafberg. Žvķ žeir hljóta bįšir aš hafa einhverja žekkingu į orkumarkašnum hér. Og žess vegna hefšu žeir įtt aš staldra viš įšur en žeir beittu žessari bersżnilega röngu tölu CRU gegn mķnum mįlflutningi - ef einhver snefill af gagnrżninni hugsun er fyrir hendi hjį žeim félögunum. 

HS Orka og OR/ON eru ekki aš fį 40-45 USD/MWst frį įlverunum

Auk Landsvirkjunar selja HS Orka og ON/OR raforku til įlveranna. Til aš mešalverš raforku til įlvera į Ķslandi vęri 29-30 USD/MWst žyrftu HS Orka og ON/OR aš vera aš fį meira en 40-45 USD/MWst fyrir raforkuna sem žau selja til įlfyrirtękja.

Allir sem eitthvaš žekkja til orkumįla į Ķslandi vita aš žaš er alveg frįleitt. Og reyndar talsvert lķklegt aš mešalveršiš sem HS Orka og ON/OR eru žarna aš fį sé undir mešalverši Landsvirkjunar. Landsvirkjun er jś orkufyrirtękiš meš samninginn viš Straumsvķk, sem hljóšar upp į langhęsta veršiš til įlišnašarins hér. Sį samningur dregur mešalverš Landsvirkjunar til įlvera vel upp. Alla leiš upp ķ rśmlega 26 USD/MWst (mišaš viš mešalverš bęši 2013 og 2014; mešalverš Landsvirkjunar til allrar stórišjunnar var svo rétt tęplega 26 USD/MWst).

Ešlilegast vęri aš žeir Pétur Blöndal og Įgśst Hafberg létu hvorki mig né CRU né ašra segja sér hvaš er žarna rétt eša rangt. Meš žvķ aš skoša žetta sjįlfstętt myndu augu žeirra opnast fyrir žvķ hversu ónįkvęm og frįleit umrędd tala CRU (29-30 USD/MWst) vegna Ķslands er ķ raun og veru. Sem er žó reyndar ekki ašalatrišiš; ašalatrišiš er aš Noršurįl er žaš įlveranna sem er aš greiša lęgsta raforkuveršiš hér. Og žaš verš veršur brįtt ekki lengur ķ boši heldur einungis miklu hęrra verš. Žaš er ašalatrišiš og žaš eru jįkvęšu fréttirnar fyrir ķslenska orkugeirann og ķslensku žjóšina.

CRU fatašist flugiš

Žaš er sem sagt talsvert mikil skekkja ķ śtreikningi CRU į mešalverši į raforku til įlvera į Ķslandi. Aš žvķ gefnu aš CRU segi ķ raun og veru aš mešalveršiš į Ķslandi sé 29-30 USD/MWst, eins og žeir Įgśst og Pétur hafa haldiš fram. Sjįlfur kżs ég aš virša trśnaš viš CRU og greini žvķ ekki frį žvķ hvaša tala žaš er sem CRU žarna nefnir.

Ég hef bent CRU į žessa skekkju sem er hjį žeim mišaš viš frįsagnir Įgśsts og Péturs. Ķ framhaldinu var mér sagt af starfsfólki CRU - ekki ķ trśnaši - aš CRU hafi aldrei opinberlega (ž.e. gagnvart almenningi) sagt aš mešalveršiš til įlvera į Ķslandi sé 29 eša 30 USD/MWst. CRU tjįši mér einnig aš mešalveršiš til įlveranna hér geti allt eins veriš nįlęgt 26 USD/MWst eins og nįlęgt 30 USD/MWst; žarna sé um óvissu aš ręša. En aš CRU gefi žó enga opinbera tölu upp um žetta. Žannig er nś žaš.

Ég hef veriš ķ ķtrekušum samskiptum viš CRU og tel mig nś vita nįkvęmlega hvaš žaš var sem olli verulegri (meintri) skekkju hjį žeim ķ mati žeirra į mešalveršinu hér. Skekkjan er ķ reynd bęši augljós og klaufaleg. Kannski meira um žaš sķšar.

Einbeittur įsetningur Noršurįls og Samįls til aš dreifa röngum upplżsingum?

Vissulega er CRU žekkt fyrir aš vera af mörgum įlitiš meš fremstu greiningafyrirtękjum ķ heimi žegar kemur aš raforkuverši til įlfyrirtękja. En hafa ber ķ huga aš orkusamningar įlfyrirtękjanna hér eru ekki opinber gögn. Žess vegna žarf CRU aš įętla veršiš.

Til žess beitir starfsfólk CRU żmsum ašferšum (módelum). Sem hafa žann tilgang aš stušla aš góšri nįlgun viš hiš raunverulega og rétta raforkuverš. En óvissumörkin eru samt žó nokkur. Auk žess sem stundum gerir starfsfólk CRU mistök ķ įlyktunum sķnum - jafnvel mjög einföld, klaufaleg en afdrifarķk mistök.

Žaš sem sker ķ augu er hversu einbeittir žeir Įgśst og Pétur hafa veriš aš vķsa til umręddra talna CRU. Žvķ žęr tölur eru svo bersżnlega rangar og fį ekki stašist. Žetta ęttu bęši Įgśst og Pétur aš hafa séš eša vitaš. En vilji žeirra til aš breiša śt rangar upplżsingar er kannski of einbeittur og hefur kannski boriš skynsemi žeirra ofurliši.

CRU mun vonandi leišrétta śtreikninga sķna sem fyrst

Mešalveršiš vegna Ķslands sem CRU er sagt hafa gefiš upp (en voru aldrei opinberar upplżsingar) var hęrra en mešalveršiš er ķ raunveruleikanum. Af einhverjum įstęšum kusu žeir Įgśst og Pétur aš lįta sem žeir sęju ekki skekkjuna hjį CRU og kynntu tölur CRU sem einhverskonar stašreynd įn minnstu gagnrżnnar hugsunar. Kannski eru žeir Įgśst Hafberg eša Pétur Blöndal ekki alveg eins talnaglöggir og mašur hafši vęnst.

CRU mun vonandi sem fyrst leišrétta töluna um mešalverš til įlvera į Ķslandi, svo hśn verši nęr žvķ sem er ķ raun og veru. Žaš er žó mögulegt aš CRU reyni aš breiša svolķtiš yfir mistök sķn - meš žvķ t.d. aš trappa mešalveršiš į Ķslandi smįm saman nišur yfir lengra tķmabil - žvķ žessi klaufalegu mistök žeirra eru ekki góš til afspurnar (jafnvel žó svo CRU reyni aš réttlęta žetta meš žvķ aš tala um óvissumörk). En mešalverš raforku til įlvera į Ķslandi er sem sagt ekki žaš sem žeir félagar Įgśst Hafberg og Pétur Blöndal segja. Enda alveg augljóst aš umrędd tala (29-30 USD/MWst) er talsvert miklu hęrri en hiš raunverulega mešalverš.

Óheppilegt fyrir Samįl og įlišnašinn į Ķslandi

Ég ętla aš lįta CRU žaš eftir aš leišrétta mešalveršiš. Og birti žaš žvķ ekki hér, en lęt nęgja aš minna į aš mešalverš Landsvirkjunar til įlvera er rétt rśmir 26 USD/MWst (mišaš viš bęši 2013 og 2014). Enda įlķt ég aš alltof mikil įhersla hafi veriš lögš į žetta tiltekna verš; mešalverš til įlvera. Žar var sennilega um aš ręša einhverskonar hįlmstrį Noršurįls til aš afvegaleiša umręšuna - og Samįl klaufašist til aš taka žįtt ķ žvķ.

Ašalatrišiš nśna er aš raforkusamningur Noršurįls og Landsvirkjunar rennur śt įriš 2019. Og nokkrum įrum sķšar renna śt raforkusamningar Noršurįls viš HS Orku og ON/OR. Žaš er žetta sem skiptir mįli. Og moldvišriš sem žeir Įgśst Hafberg og Pétur Blöndal hafa žeytt upp ķ tengslum viš umfjöllun um mešalverš į raforku til įlvera hér, er einungis til žess falliš aš draga athyglina frį umręddum samningi Landsvirkjunar og Noršurįls. Og žvķ mikilvęga atriši aš sį senn lausi eša śtrunni samningur gefur tękifęri til aš auka aršsemi Landsvirkjunar umtalsvert og žaš ķ žįgu žjóšarinnar allrar.

Mįlflutningur žeirra félaganna kann lķka aš hafa haft žann tilgang aš koma ķ veg fyrir aš lesendur įtti sig į žvķ, aš svo til hvergi ķ heiminum njóta įlver eins lįgs raforkuveršs eins og hér į Ķslandi. Til hvers žeir félagar eru aš standa ķ žessari vitleysu er samt svolķtiš einkennilegt. Žvķ žaš eina sem žetta gerir er aš ennžį augljósara veršur en įšur hvernig mįlflutningur įlišnašarins hér byggir į įróšri fremur en stašreyndum. Žaš er ekki beinlķnis til žess falliš aš efla trś fólks į Samįli sem įbyrgum samtökum eša į įlfyrirtękjunum sem įbyrgum og samfélagslega ženkjandi fyrirtękjum.

Fótgöngulišar éta upp dellutölur

Žaš er svo nįnast hlęgilegt hvernig żmsir fótgöngulišar Noršurįls hafa hver į fętur öšrum birst į ritvellinum undanfariš og gripiš umrędda tölu (29-30 USD/MWst) į lofti frį žeim Įgśsti og Pétri. Og hamraš į žvķ aš ég viti ekkert um hvaš ég er aš tala, žegar ég segi raforkuverš til įlvera į Ķslandi vera lįgt.

Žar tala menn sem hafa ekkert sjįlfstętt til mįlanna aš leggja og segjast jafnvel ekki einu sinni vita hvaš CRU er. En fullyrša engu aš sķšur aš tölur CRU séu „tölulegar stašreyndir“ og aš nišurstöšur CRU og Samįls byggi į „alžjóšlegum tölum“. Lķkt og CRU sé einhverskonar hįlfguš ef ekki alguš. Žetta er alveg dįsamlegt.

Sjįlfur ętti ég kannski aš vera bęši sįr og reišur yfir rangfęrslum framkvęmdastjóra Noršurįls ķ minn garš og tilraunum žeirra Įgśsts og Péturs til aš höggva aš trśveršugleika mķnum og žar meš starfsheišri. En satt aš segja finn ég fyrst og fremst til vorkunnar gagnvart žeim mönnum sem koma fram meš žeim hętti sem žarna hefur veriš gert. Og verši žeim aš góšu aš halda rangfęrslunum įfram - sjįlfir eša meš ašstoš fótgönguliša - ef žeir kęra sig um.

Nżr orkusamningur mun aš lįgmarki hljóša upp į 35 USD/MWst

Einhver mikilvęgasta stašreynd mįlsins er sś aš Noršurįl er žaš įlveranna hér sem er aš greiša allra lęgsta raforkuveršiš. Straumsvķk greišir miklu hęrra verš og meira aš segja Fjaršaįl greišir nokkru hęrra verš en Noršurįl (žó svo samningur Fjaršaįls frį 2003 sé fyrirtękinu fįdęma hagstęšur). Ķ žessi sambandi er athyglisvert aš sį sem mest kveinar undan mįlflutningi mķnum og hefur haldiš žvķ fram aš mešalveršiš til įlvera hér į Ķslandi sé bara nokkuš hįtt, er framkvęmdastjóri įlfyrirtękisins sem einmitt dregur mešalveršiš hér nišur śr öllu valdi!

Žaš er lķka stašreynd aš stór raforkusamningur Noršurįls viš Landsvirkjun er aš renna śt įriš 2019. Og Noršurįl mun vart fį nżjan orkusamning nema aš fyrirtękiš greiši ešlilegt og sanngjarnt verš - ķ lķkingu viš žaš sem gerist ķ sambęrilegum samningum į svęšum og/eša löndum sem ešlilegt er aš viš tökum miš af. Žar meš er augljóst aš raforkuveršiš ķ nżjum samningi yrši a.m.k. 35 USD/MWst eša jafnvel hęrra verš.

Mjög įhugaverš tękifęri framundan vegna ķslenskrar orku

Žar meš myndu tekjur Landsvirkjunar į komandi įrum aukast verulega. Žaš žykir Noršurįli sśrt ķ broti, žvķ fram til žessa hefur sį mismunur veriš hluti af rausnarlegum hagnaši Noršurįls til Century Aluminum og hluthafa žess (sem fyrst og fremst er Glencore International). Hugsanlega vęri žó skynsamlegast aš Landsvirkjun leitaši strax eftir öšrum kaupanda aš umręddri orku. Žvķ nśverandi kaupandi orkunnar viršist lķtt įbyrgur višskiptavinur.

Žaš er žó aš sjįlfsögšu alfariš mįl Landsvirkjunar og svo sem ekki mitt aš vera aš tala gegn nżjum samningi viš Noršurįl/Century. Ég vil žó minna į žį stašreynd aš orkumarkašir hafa veriš aš breytast mikiš sķšustu įrin. Sem gerir hina ķslensku, gręnu og įreišanlegu raforku miklu eftirsóknarveršari en įšur var. Žetta umhverfi skapar okkur tękifęri til aš stórauka aršsemi af orkunżtingunni, öllum landsmönnum til heilla. Og žau tękifęri eigum viš aš nżta.

Orkuverš allra įlfyrirtękjanna veršur upplżst

Svo mį hér aš lokum minna į aš raforkuverš til įlvera į Ķslandi (mešalverš) er meš žvķ lęgsta ķ heimi. Mķn vegna mega Noršurįl og Samįl halda žvķ fram aš umrętt orkuverš sé bara bżsna hįtt ķ alžjóšlegu samhengi. Og halda įfram aš segja žaš aftur og aftur, ķ von um aš einhver trśi žeirri vitleysu. Sį mįlflutningur Noršurįls og Samįls stenst ekki gagnvart stašreyndum. En vonandi kemur aš žvķ aš slķk fullyršing Samįls og Noršurįls verši rétt - žegar bśiš veršur aš hękka orkuveršiš til Noršurįls (Century Aluminum) og Fjaršaįls (Alcoa).

Ég get svo glatt Noršurįl og hin įlfyrirtękin meš žvķ, aš žetta veršur allt saman ennžį augljósara žegar ég mun birta raforkuveršiš til sérhvers įlfyrirtękjanna hér. Skrif žeirra Įgśsts Hafberg og Péturs Blöndal hafa sannfęrt mig um aš žaš er mikilvęgt aš ég birti žęr upplżsingar. Ž.e. um raforkuverš sem hvert og eitt įlfyrirtękjanna hér greišir.

Žį veršur žetta allt saman miklu skżrara ķ huga allra lesenda - žegar lesendur munu sjį hvaša raforkuverš hvert og eitt įlveranna hér er og hefur veriš aš greiša undanfarin įr. Žaš er reyndar löngu tķmabęrt aš žessar upplżsingar séu birtar, žvķ žęr varša mikilvęga almannahagsmuni. En žaš er ešlilegt aš byggja upp smį spennu og žvķ ętla ég aš lįta nęgja hér aš segja aš žessar upplżsingar um raforkuverš einstakra įlvera hér, verša birtar į nęstu vikum. Lesendur hafa žvķ til einhvers aš hlakka - um leiš og žeir vonandi njóta ķslenska hįsumarsins nęstu vikurnar. Góša helgi.


Sumarkoma ķ raforkugeiranum

Eftirfarandi er opiš bréf til Péturs Blöndal, framkvęmdastjóra Samįls. Samįl eru hagsmunasamtök įlframleišenda į Ķslandi og eru félagar samtakanna žrķr talsins; fyrirtękin sem reka hér įlverin žrjś.

Sęll Pétur.

Tilefni žessara skrifa er grein sem žś birtir nżlega į višskiptavef mbl.is. Vegna žeirrar greinar žinnar vil ég benda žér į eftirfarandi atriši.

Eplin og appelsķnurnar flękjast fyrir žér

Fyrst er aš nefna aš ķ grein minni, Tķmamót ķ efnahagssögu Ķslands, sem žś vķsar til ķ žķnum skrifum, segir oršrétt: „Aš auki skal tekiš fram, hér ķ upphafi, aš žęr tölur sem hér eru birtar um raforkuverš į Ķslandi eiga ašeins viš um veršiš ķ višskiptum Landsvirkjunar, en ekki annarra orkufyrirtękja

Žessi orš verša ekki misskilin. Allur tölulegur samanburšur sem ég set fram ķ umręddri grein nęr einungis til Landsvirkjunar. Žrįtt fyrir žessi skżru orš mķn, velur žś aš bera mķn skrif saman viš mešaltal sem CRU Group segir orkuveršiš til įlvera į Ķslandi vera. Sś tala CRU į viš um raforkusölu allra orkufyrirtękjanna hér. Meš žinni framsetningu ertu viljandi eša óafvitandi aš beina athyglinni frį žvķ aš umfjöllun mķn beindist aš Landsvirkjun eingöngu.

Mešalverš Landsvirkjunar til įlvera og stórišju er um 26 USD/MWst

Ķ grein žinni segiršu aš žaš sé „ekki alltaf aušvelt aš įtta sig į hvenęr Ketill er aš tala um verš til stórišju hér į landi og hvenęr hann talar um verš til įlveranna žriggja“. Žetta skrifaršu žó svo oršrétt segi ķ grein minni: „Hér er stušst viš upplżsingar Landsvirkjunar um [...] mešalverš raforku til išnašar“. Žetta veršur ekki misskiliš. Sbr. oršin „til išnašar“. Af įrsskżrslu Landsvirkjunar mį sjį aš žar er įtt viš stórnotendur, ž.e. stórišjufyrirtękin fimm sem Landsvirkjun er meš sérstaka orkusamninga viš.

Žś viršist įlķta aš mešalverš Landsvirkjunar til įlvera sé eitthvaš allt annaš og hęrra en mešalverš Landsvirkjunar til išnašar (stórišjufyrirtękjanna fimm). Ef žś myndir kynna žér žetta betur, kęmistu aš žvķ aš munurinn žarna er nįnast enginn. Mešalverš į raforku Landsvirkjunar til išnašar meš flutningi er rétt tępir 26 USD/MWst (og um 20 USD/MWst įn flutnings). Og mešalverš Landsvirkjunar til įlvera meš flutningi er rétt rśmir 26 USD/MWst (allar žessar tölur mišast viš įrin 2013 og 2014). Munurinn er innan viš einn dollar. Žegar umrędd verš eru nįmunduš viš nęsta heila dollar er nišurstašan ķ bįšum tilvikum 26 USD/MWst. Žess vegna eru žaš ķ besta falli hįrtoganir af žinni hįlfu aš vera aš velta žér upp śr žessu, eins og žś gerir ķ žinni grein.

Mešalverš Landsvirkjunar til įlvera er meš žvķ lęgsta ķ heimi

Sś višmišun aš nefna žarna 26 USD/MWst er m.ö.o. jafn rétt hvort sem veriš er aš tala um stórišjuna eša įlverin eingöngu. Mešalveršiš Landsvirkjunar til stórišjunnar er rétt undir 26 USD/MWst og mešalverš Landsvirkjunar til įlveranna er rétt yfir 26 USD/MWst. Aš auki er svo vert aš minna į og ķtreka aš mešalverš Landsvirkjunar til įlišnašar er mjög lįgt ķ alžjóšlegu samhengi; langt undir žvķ mešalverši sem gerist og gengur ķ įlišnašinum sama hvort litiš er til alls įlišnašar heimsins eša įlišnašar utan Kķna.

CRU hefur višurkennt óvissu sķna og bent į trśnašarbrot

Ykkur Įgśsti Hafberg hefur oršiš tķšrętt um mešalverš į raforku til įlvera į Ķslandi eins og žęr upplżsingar eru settar fram af breska fyrirtękinu CRU. Enn og aftur minni ég į aš grein mķn fjallaši ekki um žaš mešalverš, heldur um mešalverš Landsvirkjunar eingöngu. 

Ég er engu aš sķšur įhugasamur um mešalverš til įlvera į Ķslandi. Žess vegna kannaši ég mįliš sérstaklega hjį CRU. Žęr upplżsingar sem ég fékk žar eru ekki trśnašarupplżsingar og žvķ er mér heimilt aš vķsa til žeirra - öfugt viš žaš sem Įgśst Hafberg hefur gert undanfariš og brotiš trśnaš gagnvart CRU meš žvķ aš dreifa upplżsingum śr trśnašarskżrslum žeirra ķ tölvupóstum og į samfélagsmišlum.

CRU tjįši mér aš mjög margir óvissužęttir séu ķ mati žeirra į raforkuverši til įlvera. Og aš fyrirtękiš lķti svo į aš žaš kunni aš hafa ofmetiš mešalveršiš į Ķslandi. Og aš mešalveršiš kunni vel aš vera nęr 26 USD/MWst en 30 USD/MWst. Mįlflutningur ykkar Įgśsts um aš mešalveršiš til įlvera į Ķslandi sé 29-30 USD/MWst er žvķ byggšur į sandi.

Titringur vegna Noršurįls

Ķ reynd skiptir žó litlu hvert nįkvęmlega mešalverš raforku til įlvera er į Ķslandi. Žaš mį vera 26 USD/MWst, 30 USD/MWst eša 100 USD/MWst. Žaš skiptir engu ķ žvķ samhengi sem ég hef veriš aš fjalla um. Žvķ ég er og hef ķ öllum skrifum mķnum undanfariš veriš aš beina sjónum aš mešalverši Landsvirkjunar. En ekki aš veršinu sem HS Orka og ON/OR fį fyrir raforkuna sem žau selja įlišnašinum hér.

Raforkusamningar viš bęši Alcan (Straumsvķk) og Alcoa (Fjaršaįl) eru bundnir marga įratugi fram ķ tķmann. Ķ dag snżst mįliš um einn og ašeins einn raforkusamning til įlvers. Sem er samningur Landsvirkjunar og Century Aluminum (Noršurįls).

Žaš vill svo skemmtilega til aš af öllum įlverunum žremur er Noršurįl aš greiša lęgsta raforkuveršiš (žetta sést vel žegar opinber gögn um įlverin og Landsvirkjun eru skošuš). Og žaš var einmitt framkvęmdastjóri hjį Noršurįli sem steig fram į ritvöllinn og fjargvišrašist śtķ žaš aš tölur mķnar um mešalveršiš vęru lęgri en hjį CRU. Og beitti žar allskyns rangfęrslum og žvęlu, bersżnilega ķ žvķ skyni aš reyna aš koma höggi sinu į mig til aš reyna aš slį ryki ķ augu fólks. En žaš högg var vindhögg. Og dapurlegt til žess aš vita aš žś hafir ekki séš įstęšu til aš vekja athygli lesenda į svargrein minni viš rangfęrslum Įgśsts. Ég hélt nefnilega aš žś vęrir svo vandašur mašur aš žś legšir fremur įherslu į aš upplżsa mįl fremur en aš lįta draga žig inn ķ įróšursheim Noršurįls.

Dęmigeršur leikur ķ anda Glencore

Nś veršur spennandi aš sjį hvort žś munir lķka taka žįtt ķ žeim ljóta leik ef og žegar Noršurįl f.h. Century Aluminum segist munu segja upp žrišjung starfsfólks eša svo ef Landsvirkjun gefur ekki afslįtt af orkuveršinu ķ nżjum raforkusamningi vegna įlversins į Grundartanga. Vinnubrögš Century ķ žessu efni eru vel žekkt. Sbr. įlver fyrirtękisins ķ Kentucky og Vestur-Virginķu ķ Bandarķkjunum. 

Žetta snżst allt saman um žaš aš stór raforkusamningur milli Noršurįls og Landsvirkjunar er aš renna śt įriš 2019. Og aš višręšur eru nżlega byrjašar um möguleg raforkukaup eftir žann tķmapunkt. Žetta sést af gögnum frį Century Aluminum. Ķ žeim višręšum žykir mér lķklegt aš Landsvirkjun bjóši Noršurįli verš til samręmis viš žaš sem er ešlilegt, raunhęft og sanngjarnt. En framkvęmdastjórn Noršurįls og Century viršist ętla aš reyna aš knżja fram įframhaldandi botnverš

Žess vegna róa stjórnendur Noršurįls nś öllum įrum aš žvķ aš reyna aš sannfęra fólk um aš allt tal um lįgt raforkuverš til įlvera į Ķslandi sé bull. Og framkvęmdastjóri Samįls hefur bersżnilega veriš virkjašur ķ žeim ranga og vonlausa mįlflutningi Noršurįls.

Botnverš Noršurįls žarf aš tilheyra fortķšinni

Žaš kostulega ķ žessum mįlflutningi öllum er aš Noršurįl er einmitt žaš įlfyrirtękjanna sem er aš greiša Landsvirkjun allra lęgsta raforkuveršiš - af įlfyrirtękjunum žremur. Žaš hefur Įgśst Hafberg alveg lįtiš ónefnt. Žessi stašreynd skiptir miklu mįli til aš fólk įtti sig į įstęšum haršra višbragša Noršurįls nś um stundir. Žarna eru hagsmunir ķ hśfi sem nema tugum milljarša ISK. Žeir tugir milljarša hafa fram til žessa runniš ķ vasa hluthafa Century (sem ašallega er hiš alręmda hrįvörufyrirtęki Glencore).

Nś er tķmabęrt aš hluti žessara fjįrmuna, sem er ķ reynd mikilvęgur hluti aušlindaaršsins sem veršur til vegna nżtingar ķslensku orkuaušlindanna, renni til Landsvirkjunar. Og žašan sem aršgreišslur til ķslenska rķkisins og žar meš til almennings į Ķslandi - sem ķ įratugi hefur boriš sjįlfskuldaįbyrgš į risafjįrfestingum ķ virkjunum fyrir Noršurįl.

Botnverš Noršurįls žarf aš tilheyra fortķšinni. Og įlver Century hér į Ķslandi mun žurfa aš greiša įmóta verš og önnur sambęrileg įlver gera sem starfrękt eru ķ löndum sem ešlilegt er aš viš höfum hlišsjón af. Žaš verš er ekki undir 35 USD/MWst og jafnvel nokkru hęrra. Žetta mun auka aršsemi Landsvirkjunar og veitir ekki af. Og žaš er žess vegna sem tala mį um aš sumariš sé aš renna upp ķ raforkugeiranum.

Lokaorš

Ég vil aš lokum beina til žķn eftirfarandi oršum, Pétur.

Mašur mótar sér skošanir į fólki śt frį mörgum ólķkum atrišum. Ķ mķnum huga hefuršu löngum haft fagmennsku aš leišarljósi. Ég veit aš vķsu ekki nįkvęmlega af hverju mér finnst žaš, en ég hef ķ fjölda įra fylgst meš žķnum skrifum og yfirleitt žótt žau bera vott um bęši skynsemi og hófsemd. Sem eru kostir sem ég met mikils hjį fólki. Ég vildi aš ég gęti sjįlfur tamiš mér žį hófsemd sem žś hefur oftast sżnt ķ žķnum skrifum.

En žaš er nś einu sinn svo aš žó svo ég įliti žig afar mętan mann, verš ég aš minna lesendur į aš žś starfar fyrir hagsmunasamtök įlfyrirtękjanna. Og skrif žķn verša aš lesast ķ žvķ ljósi.

Meš góšri kvešju,
Ketill Sigurjónsson.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband